Vargai dėl kanalizacijos: projektas atitinka ne visų lūkesčius

Kėdainių mieste esančias Parakinės ir Algirdo gatves, „gorodoku“ žmonių vadinamo rajono dalį, pagaliau pasieks centralizuoti buitinių nuotekų šalinimo tinklai. Tačiau pradėjus kanalizacijos vamzdynų klojimo darbus kilo toks gyventojų pasipiktinimas, kad šį pirmadienį jo aiškintis atvykusiems rajono vadovams vos pavyko išnešti sveiką kailį.

Susitikimas baigėsi „taikos sutartimi“, nors jo pradžioje net skambėjo pasiūlymas kanalizacijos turinį pilti į kibirus ir nešti prie savivaldybės.

Kas sukėlė valdininkų ir gyventojų priešpriešą?

Kėdainių rajono savivaldybės administracija įgyvendina dar 2014 metais parengtą techninį projektą „Algirdo, Parakinės ir Rūtų gatvių Kėdainiuose buitinių nuotekų tinklų statybos projektas“. Pagal projektą, iš viso numatoma įrengti 1 105 metrų buitinių nuotekų šalinimo tinklų. Iš viso nuotekų tinklai taptų prieinami 140 gyventojų.

2020 metams finansavimas skirtas magistralinės linijos ir Rūtų gatvės tinklams, šiemet atėjo Parakinės ir Algirdo gatvės gyventojų eilė.

Tačiau į minėtas gatves suvažiavus technikai ir statybininkams pradėjus darbus beveik prieš pusę amžiaus suformuotame kvartale, gyventojai ėmė piktintis, kad „popieriniai planai“ buvo parengti neišsiaiškinus realios padėties. Daliai gyventojų jungtis prie trasų per toli, o norint tai padaryti, neišvengiamai teksią kasti ir griauti kaimynų kiemus.

Pasigedo trasos

2014 metų projekte numatyta, kad prie magistralinės linijos jungsis Rūtų, Parakinės ir Algirdo gatvių tinklai. Tačiau gyventojai beda pirštais į dar dvi atkarpas. Tarp Algirdo ir Parakinės gatvių įsiterpusi neasfaltuota gatvelė. Pačiame kvartalo pakraštyje, prie garažų masyvo, suformuota dar viena. Jeigu jose būtų trasos, šalia gyvenantiems žmonėms prie jų prisijungti būtų daug arčiau ir patogiau, nes toje pusėje yra jų būstai.

Stačiakampio formos vieno aukšto namai šiame kvartale buvo pastatyti su atskirais įėjimais į keturis būstus. Du įėjimai iš vieno namo galo skirtingose pusėse, du – iš kito. „Virtuvė, krosnis ir vienas kambariukas, daugiau nieko, nei tualeto“, – taip anuomet atrodžiusius būstus nupasakojo čia gyvenanti moteris. Pusė pastato dalies galu remiasi į vieną gatvę, kita pusė – į kitą gatvę.

Kai kurie namai tokie ir išliko, prie kai kurių žmonės prisistatė priestatus, po antrą aukštą, kai kuriuose būstus sujungė, taigi vietovė dabar labiau primena „sublokuotų“ individualių namų kvartalą. Juolab kad daugelis savo valdas apsitvėrė tvoromis, susitvarkė sklypelius. Kai kurie liko visiškai apleisti, negyvenami, bet tokių nedaug.

Dauguma namų galais remiasi į skirtingas gatves. Tačiau dviejose iš jų, kaip sako gyventojai, trasos netiesiamos. Todėl tiems, kurie gyvena prie šių gatvelių, vis tiek tektų jungtis prie projekte pažymėtų Algirdo ar Parakinės gatvių – per kaimynų tvoras, kiemus, trinkeles, įvairius statinius, apie pusšimtį metrų.

Realybė skiriasi nuo popierių

Tik šios dvi gatvės ir esančios oficialiai įregistruotos, „o čia skersgatvis, kuris net pavadinimo neturi“ – taip sakė į susitikimą su gyventojais atvykęs savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Su tuo nesutiko apie trys dešimtys susirinkusių gyventojų. „Ar jums panašu, kad mes stovime skersgatvyje? Juk čia gatvė, kuria mašinos važinėja, o Parakinės gatvė labiau primena pėsčiųjų taką. Jūs žiūrėkit, kaip yra realybėje, o ne popieriuose. Ar žmonėms darot, ar sau?“ – piktinosi vienas vyras.

Kaip dėstė žmonės, toliau nuo Algirdo ar Parakinės gatvių gyvenantiems tektų jungtis prie tinklų apie 50 metrų, o tai kainuotų netoli dviejų tūkstančių eurų. „Reikės daryti kampus, lankus, tai kokia čia kanalizacija, čia pat užsikimš. Per kaimynų kiemus turėsime vesti, griauti statinius. Kas apmokės? Už savo lėšas? Kaimynai sako, neleisime kasinėti, vesti per mūsų kiemus, ten trinkelės, sutvarkyta. Pagrindinis atsakymas – jei neleisit, gausit baudą. Kodėl iš karto grasinat baudom, šnekėkit su žmonėmis. <…> Vidury miesto – ir nėra kanalizacijos, kiek galima taip gyventi? Kodėl rengiant projektą nepažiūrėta, kaip stovi namai ir kad čia yra gatvė, kur reikia vesti kanalizaciją“, – kalbėjo gyventojai.

Nori tvarkos

Tačiau valdininkų požiūriu, viskas teisinga. Jie remiasi Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos sklypai prie namų nėra atskirti. „Registrų centre sklypai yra vientisi. Jūs bendrasavininkiai. Todėl turite draugiškai susitarti ir leisti tiesti per savo kiemus. Darbai birželį baigiasi, liepą bus tvarkoma dokumentacija. Birželio gale kreipkitės į „Kėdainių vandenis“ dėl jungimosi. Gyventojai, kurie turi teisę į kompensaciją, galės kreiptis dėl jos į seniūniją“, – sakė A. Kacevičius.

Gyventojai nelinkę pasiduoti. Žmonės kalbėjo, kad jaučiasi apgauti. Anksčiau jų adresai buvo priskirti Kęstučio gatvei, kurią pradėjus rekonstruoti Europos Sąjungos lėšomis, žmonės tikėjosi, kad bus išasfaltuotas ir šis kvartaliukas. „Bet kai rekonstravo Kęstučio gatvę, čia pervadino gatveles kitais vardais. Rekonstrukcijos tada nesulaukėme. Padarėte gatves savo nuožiūra, vykdant Kęstučio gatvės rekonstrukciją, dabar darykit tvarką“, – reikalavo viena moteris.

Naujai trasai – naujas projektas

Apžiūrėjęs sklypus ir gatvelę, gyventojų tiesą pripažino ir susitikime dalyvavęs rajono meras Valentinas Tamulis. Į žmonių repliką, kaip tuomet rengiami projektai, meras atsakė: „Kabinete. Atsiverčia kompiuterį ir daro.“

Po diskusijų prieita sutarimo, kad toliau su savivaldybe dėl kanalizacijos tiesimo kontaktuos trys gyventojų išrinkti šio kvartalo atstovai, kuriems bus teikiama informacija dėl tolesnės projekto eigos.

Tačiau norint įrengti atskirą trasą, reikės parengti naują projektą, gauti rajono savivaldybės tarybos pritarimą lėšų skyrimui, skelbti konkursą, atlikti darbus. Šiais metais galima tikėtis tik projekto parengimo. Realių žmonių poreikių nepaisymas rengiant 2014 metų projektą dabar kainuotų dar 80 tūkst. eurų – tokia apytikre suma įvertintas trasos nutiesimas tokio ilgio atkarpoje.

(„Kėdainių mugės“ nuotraukos)