30-ies laipsnių karštis žmones gena atsigaivinti prie vandens telkinių. Jų Lietuvoje yra įvairių, tai ir upės, ežerai, tvenkiniai, Baltijos jūra, kiekviename iš jų yra ir savi pavojai. Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės, o ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė. Visuose minėtuose vandens telkiniuose pasitaiko duobių ir kitokių dugno nelygumų, todėl prieš lipant į vandenį visada reikia susipažinti su vandens telkiniu ir įvertinti esamą situaciją.

Pagrindinės saugaus elgesio vandenyje taisyklės:

· prieš lipdami į vandens telkinį įvertinkite savo įgūdžius – jei nemokate plaukti, laikykitės arčiau kranto;

· rinkitės gelbėtojų prižiūrimas vietoves arba specialiai įrengtas maudyklas;

· neplaukite toli (jeigu yra, iki gylį ribojančių plūdurų);

· vandens pramogoms rinkitės šviesųjį paros metą;

· nebūkite vieni – nutikus nelaimei šalia esantis žmogus gali pagelbėti;

· prieš lipdami į vandenį susipažinkite su vandens telkiniu, jį atidžiai apžiūrėkite, į vandenį lipkite labai atsargiai (prie kai kurių ežerų būna stendai su batimetriniais planais, kuriuose pažymėtos pavojingos vietos);

· nelipkite į vandenį jam žydint, kai jis yra dumblinas, putotas;

· įsitikinkite ar vandens temperatūra jums tinkama ir komfortiška;

· venkite maudytis vietose, kur gausi vandens augalija;

· saugokitės srovių, bangų, duobių ir kitų kliūčių vandenyje;

· saugokitės valčių ir kitų plaukiojimo priemonių;

· nelįskite į vandenį smarkiai įkaitę, apsvaigę, sirgdami ar pavargę, pilnu skrandžiu;

· stebėkite orų sąlygas, nesimaudykite žaibuojant, net jei audra yra gana toli nuo jūsų (rekomenduojama palaukti mažiausiai 30 min nuo paskutinio griaustinio);

· nepalikite vaikų vienų vandens telkinyje ar šalia jo;

· elkitės atsakingai – nenardinkite vieni kitų, nesistumdykite, netikėtai panirus galima įkvėpti vandens, prarasti orientaciją.

Keli patarimai, kaip atpažinti pavojus vandens telkinyje:

· stebėkite vandens paviršių – sudrumstas vandens paviršius yra tarsi povandeninio dugno atspindys (pavyzdžiui, pastovus kunkuliavimas ir sūkuriai dažniausiai vyksta dėl duobėtos upės vagos ar įvairių kliuvinių);

· stebėkite vandens spalvą – tamsesnės vandens vietos dažniausiai byloja apie didesnį gylį, taip pat ir apie duobes ar kitus dugno nelygumus. Pavojingos vietos taip pat būna pažymėtos informaciniuose stenduose, vėliavomis arba plūdurais;

· stebėkite vandens augaliją – pavyzdžiui, meldų-nendrių juosta žymi 2 metrų gylį, o lelijos gali augti ir 4 metrų gylyje;

· stebėkite bangas – stipriai ir tvarkingai lūžtančios bangos parodo, kad toje vietoje dugnas yra lygus, o jei bangos susilieja (lūžio vietų nematyti) – dugne slypi duobė.

Parengta pagal LHMT inf.

Asociatyvi nuotr.