Vandalai siaubia miestą, o kėdainiečiai tyli?

Mieste niokojamos vaikų žaidimų aikštelės, poilsio erdvės, stotelių paviljonai ir netgi viešieji tualetai – su tokia rutina nuolat susiduria Kėdainių miesto seniūnijos darbuotojai. Vandalai viską spardo, laužo, šiukšlina, net suo­lus į upelį sumeta ar medžius nužievina – taip elgtis jiems leidžia žmonių abejingumas arba baimė. Baimė sudrausminti, užfiksuoti, pranešti – ne tada, kai piktadarių pėdos jau ataušusios, o anksčiau.

Dabar, kai orai pamažu šyla, vis daugiau miestelėnų užsuka į Gegučių parką. Vieni ateina pasivaikščioti, kiti dresuoja šunis specialiai įrengtoje aikštelėje, treti tiesiog trumpina kelią, eidami į mokyklą, darželį ar sekmadieninį turgų. Apsilanko ir vandalai, apie tai byloja išdaužtas bibliotekėlės stiklas, dažais apipurkštos ar aprašinėtos skulptūros. Kliuvo ir niekuo dėtai iš medžio drožtai voverytei, kuri liko be letenėlių, ausų, nuskelta ir nosis.

Tai pamatę miestelėnai neslepia apmaudo ir sako, kad tokie vaizdai labai liūdina.

„Ateinu, atnešu knygų į šią lauko bibliotekėlę. Stiklą buvau įdėjusi, žiūriu, ir vėl nebėra. Blogai, knygos nuo lietaus šlampa. Nesmagu matyti, kad šitaip daroma. Manau, reikia auklėti, dar labiau šviesti žmones, kad taip nesielgtų, juk niekam nuo to nėra geriau“, – savo nuomonę išsakė Irena Kondrackienė.

Žmones kausto baimė

„Dažnai vaikštau po Gegučių parką. Pastaraisiais metais jis labai tvarkomas, nugenėtos apatinės medžių šakos, pašalinti krūmai, surenkamos ir išvežamos šiukšlės. Žmonės tvarko, o piktadariai niokoja. Pastebiu, kad ir sūpynės dažnai nutrauktos būna, pataiso ir vėl tas pats. Ir skulptūros vis užkliūva. Manau, kad vaikai turbūt jaučiasi nemylimi, todėl už tai keršija aplinkiniams, taip išliedami savo neigiamas emocijas. Jei vaikai auga mylinčiose šeimose ir yra teisingai auklėjami, per daug nelepinami – jie klystkeliais nenueina.

„Vandalai siaubia ir miesto parką – bandė padegti prieplauką, nurovė jos pontoninius lieptelius, ne kartą į vandenį yra sumetę suolus ir šiukšliadėžes, o į klozetą primetę akmenų ir popieriaus, skandino viešąjį tualetą“, – sakė V. Petraitis.

Dažnai žmonės galvoja, kad mano vaikas – pats geriausias, o va kaimynų – tai blogas. Savo vaikus, net jei jie išties būna kalti, tėvai gina kaip įmanydami, nors turėtų padėti vaikui suprasti, kad kenkti kitiems nevalia, ir mokyti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Jei tėvai neauklėja savo atžalų, tai ką mes padarysime? Dabar juk negali vaikui kažką griežčiau pasakyti, nes pažeisi jo teises“, – atsidūsta kėdainietė.

„Galvoju, kad čia – paauglių darbas. Nori vieni prieš kitus pasirodyti. Baugu ką nors jiems ir pasakyti – gali tave ne tik iškolioti, bet ir dar ką nors padaryti, iš tokių nieko gero nesitikėk. Po to, kai subręsta ir su metais įgyja proto, šitaip jau nebesielgia, o dabar turbūt hormonai siaučia. Žiūrėkit, anksčiau stotelių paviljonų stiklus labai daužydavo, o kai policija pradėjo aktyviau dirbti, tai ir apstojo. Reikėtų, kad ir Gegučių parke pareigūnai dažniau patruliuotų, gal tokių dalykų nebebūtų“, – kalbėjo pusamžis vyras.

Pareigūnų ant kiekvieno kampo nepastatysi

Mieste viešųjų erdvių yra daug, plotai dideli, tad policijai į pagalbą užtikrinant tvarką ateina ir rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Jiems, pasak šio skyriaus vedėjos Danutės Mykolaitienės, dažnai tenka aplankyti jaunimo mėgstamas susibūrimo vietas, kalbėtis teisės pažeidimų tema.

„Vykdydami viešųjų erdvių apžiūrą, analizuodami vaizdo stebėjimo kamerų duomenis bei gaudami gyventojų pranešimus, visada reaguojame į situaciją. Liūdna, kad atsiranda kėdainiečių, kurie nesaugo visiems miesto gyventojams priklausančio turto, juk remonto darbai kainuoja, o už juos atsiskaitome mūsų visų – mokesčių mokėtojų – lėšomis“, – primena D. Mykolaitienė

Nuostoliai – dideli

„Apskaičiuoti, kiek tiksliai kainuoja vandalų „darbeliai“, sudėtinga, galiu tik pasakyti, kad, pavyzdžiui, jei yra nutrauktos sūpynės, jų komplektas kainuoja 150 eurų. Vaikų žaidimų aikštelių įrengimams yra keliami specialūs reikalavimai, detalės turi būti tik originalios, negalime kažkuo kitu jų pakeisti, nes, jei įvyktų kokia nelaimė, mus po teismus užtampytų.

Rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Danutė Mykolaitienė taip pat kreipiasi į visus gyventojus, ypač jaunimą, ir prašo neniokoti viešųjų erdvių, sudrausminti tuos, kurie elgiasi netinkamai.

Gegučių parke skulptūra buvo net su visais pamatais išversta, ją atstatyti kainavo apie 100 eurų. Dažniausiai stengiamės viską sutvarkyti seniūnijos darbuotojų jėgomis, bet kartais tenka ir samdyti meistrus. Štai suniokotos voverytės skulptūros negalėsime patys atnaujinti – čia tik drožėjas galėtų tai padaryti.

Jei skulptūros apipurkštos dažais ar aprašinėtos necenzūriniais žodžiais, bandome valyti, perdažyti. Vytauto parke vaikams žaisti skirtus namelius dažėme jau tris kartus. Ne kartą teko tuos namelius ir remontuoti, nes buvo viskas išspardyta (vieną kartą padaryta net 300 eurų žala), ką jau kalbėti, kad nuolat būna prišiukšlinta, net pridergta“, – piktybiškai besielgiančiais kėdainiečiais piktinasi miesto seniūnijos darbo organizavimo inžinierius Vytautas Petraitis.

Vandalų išmonė – beribė

„Nėra tokio mėnesio, kad ko nors nereikėtų tvarkyti, atstatyti. Vandalai miesto parke išvis buvo išmontavę sūpynes ir jas pavogę, suolai buvo išvartyti, sumesti į upelį. Pernai bandyta padegti parko saloje naujai padarytą medinę prieplauką, gerai, kad kažkas pamatė, užgesino, vaikėzai išsilakstė, o jei nebūtų pamatę, viskas būtų supleškėję. Pontoninius prieplaukos lieptus irgi buvo nurovę, teko po užtvanką gaudyt.

Kartą važiuoju prie minareto, žiūriu, nėra betoninės šiukšliadėžės. Galvoju, pavogė ar ką? Po to žiūrim, kad šiukšliadėžė, kuri sveria 170 kilogramų ir kurią mes su technika keliam, nes rankomis būtų per sunku, nuridenta nuo kalno ir į vandenį įmesta. Kiek vargom, kol į vietą ją sugrąžinome.

Viešajame tualete prie minareto tualetinio popieriaus ritinėliais užkemša klozetus, primeta į juos akmenų ir paleidžia vandenį, kad viskas paskęstų. Gėda prieš turistus.

Nežinau, kas tų asmenų galvoje, jie apsirūkę ar pavartoję kažko, kad šitaip elgiasi?“ – apie sveiku protu nesuvokiamus vandalų „darbelius“ kalbėjo seniūnijos inžinierius.

Kėdainių miesto seniūnijos darbuotojai sako nebespėjantys sutaisyti tai, ką pridirba piktadariai. Jei nereikėtų tuo užsiimti, galima būtų daugiau laiko skirti kitiems miesto priežiūros darbams.

Deja, chuliganai vis primena apie save.

„Prie mokesčių inspekcijos įrengta jaunimo poilsio erdvė. Jos pavėsinės buvo gražiai uždengtos, dabar tentai sudeginti, viskas spardoma, daužoma, sūpynės, ant kurių sulipa po du–tris, nutraukiamos.

Labai niokojamos ir naujosios vaikų žaidimų aikštelės, jau sugadinta keliolika tvoros segmentų. Kažkas patingėjo apeiti aplink atsinešti kamuolio, tai išspyrė tvorą“, – pasakojo V. Petraitis.

Kas atlygina žalą?

Apskritai, viskas yra niokojama: ir ženklai, ir apšvietimo stulpai, ir kitas seniūnijai priklausantis turtas.

„Kur yra vaizdo stebėjimo kamerų, piktadariai mažiau siautėja, yra lengviau nustatyti jų asmenybes. Kartais seniūnijai padarytą žalą atlygina draudimo bendrovės, kartais pavyksta prisiteisti iš kaltininkų.

Anksčiau buvo labai daužomi autobusų stotelių paviljonų stiklai, vienas toks 100 eurų kainuoja. Kartą vienas paauglys iš vaikų namų, dauždamas stiklą, susižalojo, kai nuvažiavo į ligoninę, ir paaiškėjo, ką padarė. Tada priteisė iš „Saulutės“, bet čia tas pats, kas iš vienos kišenės perdėti į kitą. Skaudu, kad taip yra“, – neslepia nusivylimo miesto seniūnijos darbuotojas.

Glumina ir žmonių požiūris

„Kartais sutinku žmonių, kurie pasakoja matę, kaip kažkas kažką niokojo, klausiu, tai kodėl nesudrausminot, nepranešėt? Sako, bijojom, kad langų neišdaužytų ar dar ko nors nepadarytų.

Vieni kėdainiečiai įsibaiminę, kiti, užuot mums pranešę, tik socialiniuose tinkluose diskutuoja, o treti išvis yra abejingi.

Kartą parke sulaikiau vaikus, kurie nužievino net 6 medžius. Išsikviečiau policiją, ėmėm ieškoti tėvų. Vienas tai normalus toks, o kitas atvažiavo, sako, ar čia tavo medžiai? Ne? Tai ko čia nori? Jei taip elgiasi tėvai, akis mums drasko, tai ko norėt iš vaikų, kai jie mato tokį pavyzdį?

Vis dar yra asmenų, manančių, kad čia – ne jų, arba kas visų – tai niekieno. Kol toks požiūris nepasikeis, kol žmonės nesuvoks, kad tai yra jų miestas, kad visi bendromis jėgomis turim saugoti tai, kas sukurta, kol tylės, matydami, kad yra niokojamos miesto erdvės, vandalai ir toliau siautės.

Labai norėtųsi paskatinti žmones reaguoti į negeroves, kad viskas keistųsi į gerąją pusę“, – teigia Kėdainių miesto seniūnijos darbų organizavimo inžinierius Vytautas Petraitis.

Rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Danutė Mykolaitienė taip pat kreipiasi į visus gyventojus, ypač jaunimą, ir prašo neniokoti viešųjų erdvių, sudrausminti tuos, kurie elgiasi netinkamai.

„Būkime tikri savo miesto šeimininkai, kurie tausoja ir rūpinasi mūsų visų aplinka“, – ragina savivaldybės atstovė.