Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiams bus perkama orapūtė, kainuosianti 25 tūkst. eurų. Šią sumą skirti dėl išleistų chemikalų avariją patyrusiam ir ties savo galimybių riba dirbantiems įrengimams patobulinti nusprendė Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Įsigyti naują orapūtę ir taip pagerinti teršalus skaidančių mikroorganizmų aprūpinimą deguonimi rekomendavo Kauno technologijos universiteto docentas, dr. Viktoras Račys.
Įrenginys būtinas
Investuoti papildomas lėšas į ekologinės situacijos gerinimą, ar ne? Šį klausimą sprendė praėjusį penktadienį posėdžiavusi Kėdainių rajono savivaldybės taryba.
„Orapūtė reikalinga tam, kad atsigautų bakterijos ir būtų pilnai išvalomos nuotekos. „Kėdainių vandenys“ tokios orapūtės neturi, todėl buvo konsultuotasi su mokslininkais ir jie pasakė: tokia orapūtė reikalinga, ir tik tokiu būdu galima „atgaivinti“ esamus rezervuarus. Šiai dienai dalis rezervuarų jau yra atsigavę, tačiau ji vis vien reikalinga“, – atsakydamas į tarybos narės Nijolės Naujokienės klausimą, ką išspręs orapūtės įsigijimas sakė savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.
Jis minėjo, kad ir visiškai likvidavus avarijos, kurią sukėlė neteisėtas nuodingų chemikalų išpylimas padarinius, ši orapūtė bus reikalinga ir ateityje.
„Juk negali būti garantuotas, kada vėl pasikartos ekstremali situacija. Todėl ši orapūtė „Kėdainių vandenims“ yra reikalinga“, – mokslininkų siūlymus investuoti į orapūtės pirkimą gynė O. Kačiulis.
Siūlymui investuoti į 25 tūkst. eurų ekologinės situacijos gerinimą, kuris buvo svarstomas su kitais biudžeto tikslinimo klausimais, pritarė dauguma narių. „Prieš“ pasisakė Darius Petrauskas, susilaikė Kęstutis Valionis, Algimantas Kižauskas, Irena Staliorienė, Adelė Štelmokienė, Viktoras Muntianas ir N. Naujokienė.
Situacija gerėja
Šiuo metu situacija miesto vandenvalos įrengimuose pastebimai gerėja. Padėtis iš esmės pakito kai spalio 18 dieną bendrovė „Kėdainių vandenys“ sustabdė nuodingomis cheminėmis medžiagomis prisotintų nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“.
Tokios sąlygos, kurias pradžioje siūlė Aplinkos ministerija – mums nėra priimtinos. Nes finansinė našta, kuri tektų rajono savivaldybei, taptų tiesiog nepakeliama. Suprantu, jog rekonstruoti valymo įrenginius būtina, nes priešingu atveju sankcijos grėstų visai Lietuvai, tačiau vietos savivaldybei neturi būti užkraunama tokio našta. Tai mano, kaip savivaldybės vadovo, principinė pozicija.
Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius
Tai padaryta konstatavus, kad leidžiamos teršalų normos iš šios įmonės atitekančiame vandenyje viršijamos kelis ar net kelias dešimtis kartų. Konstatuota, jog tai viena esminių priežasčių, dėl kurių buvo sutrikęs miesto nuotekų valymo įrenginių darbas ir į Nevėžį kurį laiką tekėjo tinkamai neišvalytas vanduo. Uždarius „Kėdainių odos“ nuotekų vamzdynus, situacija vandenvalos įrenginiuose pastebimai pagerėjo.
„Bendrovė „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus, ne mažiau kenksmingus cheminius junginius. Esu įsitikinęs, kad šios taršos mastai ir lėmė valymo įrenginių, kurie ir taip dirba ties savo techninių galimybių riba, veiklos sutrikimus“, – sakė KTU mokslininkas V. Račys.
Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius dėl diversijai prilyginamo chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus kiek anksčiau yra kreipęsis į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nevykusių sprendimų pasekmė
Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai ne pirmą kartą atsiduria ne tik rajono, bet ir visos šalies dėmesio centre. Dėl netinkamai išvalomų nuotekų, kai azoto kiekis viršija leidžiamas normas, Europos komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Neseniai įvykęs sutrikimas dar kartą įrodė, jog anksčiau rekonstruoti valymo įrenginiai dirba ties savo techninių galimybių riba.
Kodėl susiklostė tokia situacija? Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus O. Kačiulio teigimu – ši problema yra paveldėta. Jo vertinimu, dabartinė padėtis, kai padidėjus taršalų kiekiui ilgam sutriko valymo įrenginių darbas – buvusių rajono vadovų padarytų klaidų pasekmė.
Prieš keliolika metų modernizuojant valymo įrenginius nebuvo tinkamai įvertintas nuotekų padidėjimas ateityje, taip pat parinkta neefektyvi technologija.
„Matyt rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tokie, kokie buvo suprojektuoti. Tuometiniai vadovai manė, jog galima pasirinkti tokias technologijas, kokias pasirinko. Kodėl buvo pasirinktos tokios technologijos, kurios nėra pajėgios nemažam, nemenką pramonę turinčiam miestui, turėtų atsakyti buvę vadovai“, – sakė O. Kačiulis.
Klaidų kaina – 3,5 mln. eurų
Šias dvi priežastis – nesugebėjimą numatyti nuotekų srautų bei taršos padidėjimo ir technologines klaidas – įvardino ir neseniai Kėdainiuose viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
„Projektuojant šiuos valymo įrenginius nebuvo numatyta, jog ateityje didės ne tik išleidžiamų nuotekų kiekiai, bet ir tarša“, – konstatavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. V. Račys.
Galiausiai susidarė situacija, kai palaipsniui padidėjant nuotekų srautams ir teršalų koncentracijai, valymo įrengimai jau nėra pajėgūs atlikti savo funkcijos. Dėl tinkamai neišvalomų nuotekų ir gamtos teršimo Europos komisija prieš Lietuvą jau yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Tam, kad Lietuvai nebūtų skirtos milijoninės baudos, o jau rekonstruotus Kėdainių valymo įrengimus teks rekonstruoti dar kartą.
Pirminiais skaičiavimais, vien investicinio projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų. Pradžioje teigta, kad iš valstybės biudžeto bus dengiama 50 proc. šios sumos, o likusią dalį turės sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau tokiai Aplinkos ministerijos pozicijai kategoriškai prieštaravo rajono meras Saulius Grinkevičius.
Mero pozicija – kategoriška
„Tokios sąlygos, kurias pradžioje siūlė Aplinkos ministerija – mums nėra priimtinos. Nes finansinė našta, kuri tektų rajono savivaldybei, taptų tiesiog nepakeliama. Suprantu, jog rekonstruoti valymo įrenginius būtina, nes priešingu atveju sankcijos grėstų visai Lietuvai, tačiau vietos savivaldybei neturi būti užkraunama tokio našta. Tai mano, kaip savivaldybės vadovo, principinė pozicija, – sakė rajono meras S. Grinkevičius.
Savivaldybės vadovas tikino Aplinkos ministerijos atstovams siūlęs valstybės lėšomis finansuoti 70 proc. rekonstrukcijos projekto, likusius 30 proc. per pusę, lygiomis dalimis pasidalintų rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė „Kėdainių vandenys“.
