Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius, visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ pirmininkas Arūnas Kacevičius – tai žmogus, kurio ranka suraitytas parašas po Žemės ūkio ministerijai skirtu dokumentu lėmė, kad Kėdainių rajonas tiesiog prarado galimybę gauti beveik 1,3 milijono eurų, kurie turėjo būti skirti apverktinos būklės melioracijos griovių modernizacijai. Deja, kadangi investicinis projektas parengtas nebuvo, minėtos didžiulės lėšos paskirstytos kitiems rajonams.  Tuo tarpu beveik visiškai susidėvėjusių melioracijos griovių, Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, mūsų krašte yra daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų.


Kol Kėdainių rajono valdžia be atvangos giriasi iš valstybės investicijų programų gaunamomis lėšomis įvairiems infrastruktūros gerinimo projektams, į dienos šviesą lenda skandalingi faktai.

„Kai tik sužinojome šią informaciją, negalėjome tuo patikėti. Juk melioracijos įrenginių tvarkymui lėšas Žemės ūkio ministerija jau buvo paskyrusi, savivaldybės administracijai tereikėjo tik parengti investicinį projektą. Tik tiek…“, – „Kėdainių mugei“ teigė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.  

Jo teigimu, jeigu  Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsisakė tokios milžiniškos sumos, reiškia tik viena – ji pakankamai lėšų turi biudžete, tad šią sumą melioracijos tvarkymui galės skirti iš rajono biudžeto.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.


Pinigus ministerija skyrė, bet savivaldybės administracija atsisakė

Melioracijos įrenginių nusidėvėjimas – ne tik Kėdainių rajono problema. Tačiau kadangi daugybę metų į šių sistemų modernizavimą buvo žiūrima pro pirštus, pasak Kėdainių rajono ūkininkų sąjungos atstovų, dabar susiklostė beveik kritinė situacija.

„Daugybę metų melioracijos sistemoms pakankamai dėmesio nebuvo skiriama dėl nuolatinio lėšų trūkumo, o dabar, kai pinigai paduodami ant lėkštutės ir tereikia tik juos pasiimti, net ir to valdininkai nesugeba padaryti“, – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos veiksmais piktinosi V. Ivanauskas.

Dar 2019 metų liepos mėnesį Žemės ūkio ministerijoje buvo nuspręsta melioracijai skirtas valstybės investicijų programos lėšas naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse, kuriose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį. Atlikus skaičiavimus buvo pripažinta, kad Kėdainių rajonas patenka tarp septynių šalies savivaldybių, kurioms ir buvo padalintos lėšos. Jos buvo paskirstytos atsižvelgiant į esantį melioracijos griovių ilgį, todėl Kėdainių rajono savivaldybei buvo numatyta skirti 1 milijoną 254 tūkstančius eurų, kurie turėjo būti įsisavinti 2021 ir 2022 metais.

Žemdirbiai teigia, kad prašymų nereikėjo

2019 metų rugpjūčio 2 dieną Kėdainių rajono savivaldybės administraciją pasiekė iš Žemės ūkio ministerijos siųstas dokumentas, kuriame buvo prašoma per dvi savaites pateikti investicinius projektus.

„Tačiau mus pasiekė informacija, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Kacevičius raštu Nr. AS-4868 (2019.08.14.) šių lėšų atsisakė, motyvuodamas tuo, kad „Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturi žemės savininkų prašymų magistralinių griovių rekonstrukcijai vykdyti“, – savivaldybės administracijos direktoriui A. Kacevičiui ir rajono merui Valentinui Tamuliui adresuotame rašte rašo Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga.

Ūkininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.


Prarasti pinigai buvo gyvybiškai svarbūs

„Šių melioracijos statinių ir sistemų naudojimą, būklės vertinimą ir priežiūrą nustato Žemės ūkio ministro Įsakymas Nr. 3D-211 (2013 m. kovo 21 d.) „Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės vertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisyklės“. Taisyklėse yra tiksliai apibrėžta melioracijos statinių ir sistemų naudojimo ir priežiūros tvarka, kuri nustato, kad savivaldybės privalo pasitvirtinti metinius priežiūros planus taip pat turi turėti pasirengusios ir pasitvirtinusios melioracijos programą 3 metams.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.


Taisyklėse taip pat aiškiai apibrėžta melioracijos statinių ir melioracijos sistemų būklės vertinimo tvarka, lėšų panaudojimo tvarka. Ir ten neužsimenama, kad melioracijai skirtos lėšos turi būti panaudojamos atsižvelgiant į žemės savininkų prašymus“, – rašo krašto žemdirbiai, pabrėždami, kad sutvarkyta melioracija svarbi ne vien ūkininkams ir žemių savininkams, tai svarbu visiems gyventojams.

„Nesuprantama, kaip Kėdainių rajono valdžia galėjo taip paprastai atsisakyti tokių didžiulių pinigų, kurie yra tiesiog gyvybiškai svarbūs. Suprasčiau, kad savivaldybei dar pačiai būtų reikėję prie projekto pridėti kažkiek  iš biudžeto, tačiau dabar tereikėjo tik pasiimti pinigus ir už juos atlikti taip reikalingus darbus“, – teigė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Ivanauskas.


Iš valdininkų – vien tik pasiteisinimai

„Kėdainių mugei“ savivaldybės atstovų pasiteiravus, kodėl buvo atsisakyta milžiniškų lėšų melioracijos sistemų modernizavimui, Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėja Jorūnė Liutkienė raštu atsakė, kad minėtas lėšas buvo prašoma nukreipti Kruosto upės Vaidatonių tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai.  

Tačiau pasiteiravus, ar Žemės ūkio ministerija sutiko, kad milijoninės lėšos būtų skirtos Vaidatonių tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai, į šį klausimą J. Liutkienė atsakymo „Kėdainių mugei“ taip ir nepateikė.  

Tiesa, nebuvo užmiršta priminti, kad melioracijos sistemų rekonstrukcijai 2019 metais buvo skirta 358 tūkstančiai eurų. Dar beveik 586 tūkstančiai eurų, pasak V. Liutkienės,  buvo pridėti iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Iš šių visų lėšų suremontuota 71,816 km griovių.

Kėdainių rajone yra 1520 kilometrų melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 91,5 procento.


„Tokie valdininkų pasiteisinimai skamba daugiau nei juokingai. Visų pirma reikia tvarkyti magistralinius melioracijos griovius, o po to galima galvoti ir apie tvenkinių hidrotechnikos statinius. Žvelgiant į šią labai liūdną situaciją persaši išvada, kad savivaldybės administracijoje tiesiog nebuvo parengtas investicinis projektas, todėl dabar turim tokią bėdą – rajonui skirti pinigai iškeliavo kitur, tad belieka tik „padėkoti“ valdininkams ir reikalauti jų asmeninės atsakomybės“, – pasipiktinimo neslėpė V. Ivanauskas.

O piktintis priežastis tikrai yra. Remiantis 2020 metų sausio 1 dienos Valstybės žemės fondo duomenimis, Kėdainių rajone yra 1520 kilometrų melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 91,5 procento. Melioracijos grioviai labiau nusidėvėję tik Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybėse, taip pat Ignalinos, Joniškio, Kauno ir Kupiškio rajonuose.

4 komentarai

  1. Skirm

    Lauk Vorūnę, Kacevičių ir blondinę žū skyriaus vedėję, o jei ne tai tegul atiduoda savo pinigus . Tamulis tusčia vieta, dirba kas ksii nori. Naujokienė į vieną pusę, kiti jos klauso ir gaunasi pš . Jorūnė turi palikti postą kartu su Kacevičium

    Atsakyti
  2. as

    Kad ir kaip bebūtų keista, bet pritariu. Jorūnė nesusitvarko su pareigomis, vieši ryšiai klaikūs, žmonės juokiasi iš valdžios

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.