Šeštadienį ugniagesiams pranešta apie du gaisrus Pelėdnagių seniūnijoje. Nežinia, sutapimas ar ne, bet abu įvykiai nutiko Pelėdnagiuose ir abu beveik tuo pat metu. Abu pranešimai gauti per mažiau nei pusvalandį.
Pirmąsyk skubėta į Pakrantės g., kur, pasak pranešusio asmens, dega miškas. Laimei, paaiškėjo, kad dūmai sklido nuo deginamo laužo. ,,Pavojaus niekam nebuvo, saugūs atstumai išlaikyti“, – teigė ugniagesių atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.
Po 27 min. – vėl gaisras
16.14 val. pranešta, kad Pelėdnagių kaime, Nevėžio upės pakrantėje dega žolė. Ugnis buvo apėmusi maždaug 30 arų plotą. Liepsnas ugniagesiai nuslopino.
Prašo laikytis reikalavimų
Ugniagesiai primena, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas), o kaimo vietovėse gamtinės kilmės atliekas galima deginti ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Nors aplinkosaugininkai ragina rinktis aplinkai draugiškesnius gamtinių atliekų tvarkymo būdus, tačiau gyventojai vis dar jas degina. Gaisrų atvirose teritorijose kasmet būna daugybė, liepsnoja šimtai hektarų sausos žolės. Už šių skaičių slypi dideli nuostoliai ir gamtai, ir žmonių turtui. Degant žolei, žūsta dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai bei pievose prieglobstį randantys paukščiai ir smulkūs žinduoliai. Nuo degančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į sodybas ar ūkinius pastatus, todėl gyventojų prašoma visada elgtis labai atsakingai.
Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ir jų dalis taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus jiems degti smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų daromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.
Kokios baudos gresia?
Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Pastebėjus gaisrą ar asmenis, deginančius žolę, prašoma nedelsiant skambinti tel. 112.
Parengta pagal Kauno PGV ir PAGD inf.
