Vainikų bibliotekoje – paskaita: žolelės – neįkainojamos virškinimo pagalbininkės

„Tai, ką sukuria ir mums atiduoda pati gamta, yra stebuklinga. O kuo labiau giliniesi į augalų pasaulį, tuo įspūdingesnis jis atrodo“, – sako į vaistinių augalų pasaulį pasinėrusi Vilma Lisytė-Unikienė.

Holistinio ugdymo institute baigusi fitoterapijos (vaistinių augalų naudojimas ligoms gydyti, sveikatai saugoti ir palaikyti, aut. past.) kursą, savo žiniomis Kaune gyvenanti Vilma savaitgalį pasidalino su gimtojo Vainikų kaimo (Kėdainių r.) bibliotekos lankytojais.

Paskaitą „Vaistažolės organizmo švarai: natūralus kelias į harmoniją“ Vilma kraštiečiams surengė ne šiaip sau – būtent šiame kaime, vaikščiodama žydinčiomis Nevėžio pakrantėmis, prieš kelis dešimtmečius lektorė ir pradėjo savo kelionę į vaistinių augalų pažinimą.

„Dar ir dabar, kiekvieną pavasarį ir vasarą, parvažiavusi aplankyti tėvų, praeinu Nevėžio pakrantėmis ieškodama žydinčių augalų. Namo grįžtu su pilnais glėbiais jonažolės, vaistinės dirvuolės, raudonėlio“, – pasakojo Vilma, paskaitos klausytojams pateikusi kasdienius, švelnius patikimus organizmo valymo būdus, naudojantis vaistiniais augalais.

Vis dėlto, pasak lektorės, žolelės nėra nekaltos – būtina žinoti, kaip jas vartoti, kada ir kokiais kiekiais. Taip pat – kada daryti pertraukas ir kaip pasverti šalutinius poveikius.

Pavasaris – tinkamiausias metas atgimti švaresniems

„Norėdami išsaugoti stiprią sveikatą, gerą savijautą ir užsitikrinti kokybišką senėjimą, turime valytis organizmą.

Kaip tvarkome ir švariname savo namus, kuriuose gyvename, taip turime valyti ir savo kūną. Juk kūnas – pagrindiniai namai, kuriuose gyvena mūsų siela“, – paskaitos metu kalbėjo Vilma.

Pasak jos, pavasaris – perėjimas nuo žiemos link vasaros – yra labai tinkamas metas prasivalyti organizmo filtrą kepenis, kasą ir tulžies pūslę: „Visi šie organai stipriai susiję. Jie tiesiog nefunkcionuoja atskirai po vieną.“

Kepenų veiklos sutrikimus įprastai išduoda odos bėrimai, pigmentacijos, slenkantys plaukai, ankstyvoji menopauzė, limfostazės, kasos ir tulžies pūslės problemos.

Jeigu energijos trūkumas yra nuolatinis jūsų palydovas – galimai jūsų kepenys yra intoksikuotos.

„Jeigu kepenys užsiteršia, tai užsiteršęs visas organizmas. Jos yra mūsų organizmo filtras.

Ką gauname per maistą, vandenį, orą, kosmetiką ir skalbiklius – kepenų darbas visa tai perfiltruoti. O kur dar mūsų nesveika mityba, žalingi įpročiai, sunkieji metalai iš oro.

Ataka didelė, kepenys pačios nespėja apsivalyti, dėl didelės apkrovos pradeda silpniau funkcionuoti, todėl reikia joms padėti, – kalbėjo Vilma. – Kepenys valo kraują nuo toksinų, virškina riebalus, skaido ir pašalina daugelį cheminių medžiagų, įskaitant vaistus.

Reikėtų turėti omenyje, kad daugelis vaistų cheminių junginių yra toksiški. Ypač – antibiotikai, paracetamolis, ibuprofenas.“

Suaktyvinti kepenų veiklą, lektorės teigimu, galime naudodami tam tikrus augalus. Šį organą išsivalius, organizme mažėja blogojo cholesterolio, gražėja oda, susireguliuoja svoris ir atsiranda daugiau energijos.

Nuo kiaulpienės – iki pušų spyglių ir chlorofilo

„Suriebėjusioms kepenims labiausiai tinka cikorija, dumblialaiškis, kiaulpienės šaknis.

Kalbant apie kiaulpienės lapus, juos rinkime po nužydėjimo – tuomet juose būna susikaupę daugiau kartumynų, kurie ne tik skatina kepenų veiklą, bet ir bet tuo pačiu gali ir „išprašyti“ grybelį candida iš mūsų organizmo“, – pasakojo Vilma.

Kepenų ląstelių atsinaujinimą, pasak lektorės, taip pat aktyvina margainio sėklos. Margainį vartoti galima net iki penkių mėnesių. Šis augalas skatina pažeisto kepenų audinio regeneraciją, tonizuoja, atkuria ir normalizuoja kepenų funkciją.

„Kepenis, kasą ir tulžies pūslę veiksmingai valo lauro lapų nuoviras: 5 lapeliai užplikomi verdančiu vandeniu, geriama tris kartus dienoje, 30 min. prieš valgį.

Šio nuoviro gerti nereikėtų, jeigu linkęs skystėti kraujas. Kepenis taip pat valo linų sėmenys, imbieras, svilarožės šaknis“, – vardijo Vilma.

Pavasariop, po žiemos, taip pat naudinga pasidaryti pušies spyglių sultis.

Kaip tik tuo metu spygliai būna sukaupę daugiausia vertingų medžiagų.

Tereikia juos sumalti per mėsmalę ir nusunkti.

Taip pat patariama gerti ramunėlių su mėtomis nuovirą, mat jis – itin harmoningas derinys.

Vynuogių, žemuogių, aviečių lapų, serenčių nuovirai itin naudingi.

Vertingas beržų pumpurų ir lapų nuoviras: pumpurus reikėtų rinkti kovo mėnesį, lapus – gegužės pradžioje.

Tiesa, Vilmos teigimu, atsargesni turėtų būti į alergijas linkę žmonės – beržų pumpurai ir lapai kai kuriems veikia kaip stiprus alergenas.

Labai vertinamos ir burokėlių sultys, kurias gerti reikėtų ne tik ką išspaustas, bet „pastovėjusias“ bent kelias valandas.

„Geri kepenų filtrai yra visi žali augalai iš gamtos. Galite pasigaminti žalio chlorofilo kokteilį, sumiksuodami įvairius žalumynus, pavyzdžiui, kiaulpienės lapus, petražoles, dilgeles, salierų ir varnalėšos lapus, garšvas, balandas.

Svarbu augalus gerai nupurtyti ir nuplauti, kai kuriuos – netgi su soda, nes ant jų pasitaiko kiaušinėlių“,  – pasakojo Vilma.

Vaistažolių nuovirai – dozuotai, aliejai – tik vakare

Tarp vaistinių augalų, kurie valo kepenis, kasą ir tulžies pūslę, lektorė taip pat pamini smiltyninį šlamutį.

Tik vertėtų atminti, kad po trijų savaičių šio vaistažolių nuoviro gėrimo būtina daryti pertrauką.

Iš esmės, pasak Vilmos, daugumai nuovirų galioja ta pati „trijų savaičių“ taisyklė.

„Virškinamajam traktui labai naudingas alijošiaus gelis.

Jo galite pasigaminti ir patys, tiesiog nulupę žalią sluoksnį ir išskaptavę viduje esantį gelį.

Vienas jis kartokas, tad pasigardinkite medumi ir citrina.

Suplaktą mišinį laikykite šaldytuve, vartokite po šaukštą rytais, prieš valgį“, – patarė Vilma.

Dilgėlės – nors ir nemalonios, kai gamtoje brūkšteli per pliką koją, tačiau naudingos kaip vaistažolės. Jose gausu vitaminų C, K, E, B, antioksidantų, netgi baltymų, kalcio, taip pat ir aminorūgščių bei kitų mikroelementų.

„Tik neperdozuokite šio augalo, nes jis tirština kraują. Jeigu turite trombozę, venkite didelių dozių. Vaistinė dirvuolė yra puiki žolelė, medetka, melisa, ciberžolė taip pat stiprus antioksidantas kepenims, turintis priešuždegiminių savybių“, – vardijo moteris.

Pelynas: bjaurokas, bet nepakeičiamas

Tiesa, yra ir tokių vaistinių augalų, kurie nepamainomi būtent skatinant tulžies išsiskyrimą, mažinant jos klampumą, užkertant kelią akmenų susidarymui.

Pasak lektorės, šią misiją atlieka didžioji dalis kartumynų: margainio sėklos, kiaulpienės šaknis, pipirmėtė, šaltalankio uogos, kraujažolės, smiltyninis šlamutis, bitkrėslė, medetka, vaistinė dirvuolė, beržų lapai, apynių spurgai, blakinė kalendra, pelynas.

„Reikėtų būti atsargiems tiems, kurie tulžyje turi akmenų, nes vartojant daug augalų, varančių tulžį, galima išprovokuoti tulžies latakų blokadą, jų plyšimą ar netgi tulžies pūslės priepuolį.

Na o jeigu tulžies pūslėje turima smėliuko arba mažų akmenukų, tuomet yra rekomenduojama vartoti tulžį varančius augalus.

Tulžies pūslės latakus atpalaiduoja ir spazmus šalina ramunėlės, kmynai, mėtos, levandos, valerijono šaknis, pankolis“, – žiniomis dalijosi Vilma.

Atskiro paminėjimo, pasak lektorės, vertas pelynas, dar kitaip žinomas kaip kartusis kietis.

Šis augalas yra vertinimas dėl savo antioksidacinio poveikio ir laikomas senėjimo bei lėtinių ligų priešu.

Jis taip pat nepamainomas gelbėtojas styguojant virškinamojo trakto veiklą ir valant organizmą nuo parazitų, kirminų, mikrobų, įvairių grybelių, virusų, bakterijų, toksinų bei sunkiųjų metalų.

„Čia svarbus momentas: su pelynų užpilu susitvarkysite tik virškinimo, skrandžio problemas, bet jeigu turite parazitų ir norite juos išnaikinti, tokiu atveju gerkite pelyną kapsulėse.

Tujonas – veiklioji pelyno medžiaga, naikinanti parazitus – netirpsta vandenyje, todėl tik kapsulėmis geriamas pelynas padaro savo darbą.

O tų parazitų, deja, turime daugelis – ne visada gerai nuplauname rankas, valgome termiškai neapdorotą, aukštos temperatūros nepraėjusį maistą, pavyzdžiui, rūkytą žuvį, jūros gėrybes“, – pabrėžė Vilma.

Beje, egzistuoja ir saldusis pelynas – skanesnis, lengvai „įsiūlomas“ netgi vaikams, o ir vartoti jį galima ilgiau.

Tuo tarpu kartųjį pelyną – nuoviro ar kapsulių forma – vartoti reikėtų neilgiau nei dvi savaites.

Metų „gydytoja“ – medetka

Kasmet Lietuvos farmacijos sąjunga ir žurnalas „Lietuvos farmacijos žinios“, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir UAB „Švenčionių vaistažolės“ renka populiariausią metų vaistinį augalą. 2025 m. rinkimų nugalėtojas – iš 50 pretendentų išrinkta vaistinė medetka (Calendula officinalis L.).

Šį augalą taip pat labai vertina „Kėdainių mugės“ pašnekovė Vilma.

„Tai – žolinis, vaistinis, maistinis,prieskoninis, aromatingas, dažinis, dekoratyvinis augalas, kurio gydomosios savybės nuo seniausių laikų pritaikomos įvairiose praktikose.

Toks nedidelis augaliukas – o turi daugiau nei 5­­00 biologiškai veikliųjų medžiagų. Jos pasižymi begale teigiamų poveikių – nuo antioksidacinio ir regeneracinio iki priešuždegiminio ir antiparazitinio.

Mano akimis, medetka tiesiog stebuklingas augalas, geriausias odos daktaras.

Alkūnes, kelius, kulnus – kur tik oda linkusi sausėti, ten medetkom ir tepu.

Nepamainomas pagalbininkas sudirgusiai, nudegusiai odai, raumenų spazmams malšinti“, – pasakojo Vilma.

Į pagalbą – mobilioji programėlė

Anokia naujiena, kad netoli kelio augančios žolelės prisigeria žalingų medžiagų iš automobilių išmetamųjų dujų.

Todėl visus augalus, lapus, šaknis ir spyglius reikėtų rinkti tik tuos, kurie auga toliau nuo kelio ir judraus automobilių eismo.

Beje, tam, kad išlaikytų vertingas medžiagas, visi augalai turėtų būti džiovinami 40°C temperatūroje ir laikomi medžiaginiuose maišeliuose.

Šį tą žinoti turėtų ir vartojantieji aliejus – juodgrūdės ar linų sėmenų aliejų patartina gerti po šaukštelį kas vakarą. Taip yra todėl, kad rytais iš po nakties organizmas dar būna detoksikacijos, valymosi etape.

Juodgrūdės aliejų vartoti reikėtų ne ilgiau negu du mėnesius.

„Labai linkėčiau žmonėms kuo daugiau kliautis vaistiniais augalais, kuo daugiau jų įtraukti į savo racioną kaip alternatyvas kitiems, ne tokiems natūraliems produktams.

Tačiau pažinti vaistinius augalus užtrunka dešimtmečius, todėl prieš ką nors vartodami būtinai pasitarkite su gydytoju ar žolininku. Kitaip yra rizika „nusigydyti“, – patarė Vilma.

Smalsuoliams, besidomintiems augalų pasauliu, sukurta naudinga programėlė „PlantNet“. Priėję prie bet kokio augalo galite jį identifikuoti programėle, sužinoti, ar augalas yra vaistinis ir koks lotyniškas jo pavadinimas.