„Vaikystės mieste“ – spalvingi pokyčiai

Pirmadienio vakarą, einant pro šalį, dėmesį patraukė neįprastas šurmulys „Vaikystės“ lopšelyje-darželyje. Žvilgtelėjusi pamačiau įdomų vaizdą – visus teritorijoje esančius statinius: pavėsines, suolelius, žaidimų namelius, traukinukus ir kitokias dekoracijas kaip bitutės buvo aptūpę suaugusieji. Pasirodo, įstaigos darbuotojai kartu su ugdytinių tėveliais susirinko į kasmetinę talką – atnaujino visus „medinukus“, ir „Vaikystės miestas“ atgimė dar spalvingesnis.

Pasak įstaigos direktorės Neringos Vaicekauskienės, visoje darželio teritorijoje iš viso triūsė kelios dešimtys talkininkų. Draugiškai dirbo ir įstaigos darbuotojai, ir tėvai, ir netgi vaikai.

„Turime tokią tradiciją, kartą metuose susitvarkyti darželio teritoriją, atnaujinti joje esančius statinius, tik dėl pandemijos dvejus metus talkos nebuvo rengiamos. O dabar nusprendėme vėl susirinkti, juolab, kad yra dar viena proga – neseniai įsikūrė Tėvelių akademija. Čia jos pirmasis pasirodymas.

60–70 talkininkų

Žinote, mes neperkame brangių įrengimų, kurie stovi daugiabučių kiemuose, o perdarome tai, ką turime, pernešame kitur, perdažome. Teritorijoje beveik nebelikę plastikinių gaminių, daug kas yra iš medžio, o jį reikia vis atnaujinti. Kita vertus, pavėsines, namelius ir visa kita reikėjo perdažyti dar ir todėl, kad, atlikus pastato renovaciją, nebederėjo spalvos, tad sukvietėme darbuotojus ir tėvelius į talką. Susirinko gal apie 60–70 žmonių. Jausmas labai geras – jaučiu, kad yra bendruomenė“, – džiaugėsi direktorė.

Tėveliai – šaunuoliai. Nepabijojo nei ant stogo lipti, nei plaukus dažais išsitepti

Savo vaikams

„Po darbo visi susirinkome, gal mamų daugiau atėjo, bet ir tėčių, matau, yra. Dažų, teptukų ir kitų priemonių parūpino darželis, mes tik darbu prisidedam. Atėjome padėti. Visai gerai sekasi. Jau kokią valandą darbuojamės ir būsim tiek, kiek reikės, kol pabaigsim.

Savo vaikams juk viską darome. Mano dukra lanko šią įstaigą, tad atėjau į talką. Beje, pirmą kartą, nors, kiek žinau, čia ir anksčiau vykdavo tokios talkos. Kiekviena grupė kažką pagražina, atnaujina. Kai kur spalvas pakeitėm, pavyzdžiui, pavėsinė buvo su baltais elementais, dabar žalia. Reikia šiek tiek fantazijos, kūrybiškumo, ir štai, vaizdas kitoks ir aplinka gyvesnė“, – pastebimais darbo rezultatais džiaugiasi tėtis Valdas Kelmelis.

Vaikų žaidimams ir edukacijai skirti nameliai maži – vaikiški, tad tėveliams teko pasirangyti, kad pasiektų visus kampelius. Todėl ne tik rankos, bet net ir plaukai buvo ištepti dažais.

„Nieko tokio“, – šyptelėjo tėtis ir tęsė: Svarbiausia, vaikams bus gražiau ir jaukiau žaisti“.

Kitas tėtis tai net ant namelio stogo turėjo lipti – kaminą juk irgi reikėjo nudažyti. Bet niekas nesiskundė, visi buvo gerai nusiteikę. Šiltas oras, bendravimas ir prasmingas darbas visus suvienijo.

Su teptuku rankoje – ir mokytojai, ir direktorė

„Visi man sako, direktore, jūs turite visus įkvėpti, o ne su teptuku vaikščioti, bet man visai patinka. Namuose tokiais darbais neužsiimu, o čia, darželyje, aš atrandu save iš naujo, jau suprantu ir apie asfaltą, ir apie dažus, žinau, kas yra „Pinotexas““, – su šypsena veide ir teptuku rankoje kalbėjo darželio vadovė N. Vaicekauskienė.

„Esu šios įstaigos meninio ugdymo mokytoja, o šiandien aš – dažytoja. Labai smagu kartais pakeisti profilį. Gera mokyti vaikus muzikos, nes tai – mano specialybė, bet ir dažyti patinka. Kartais ir namie tenka tai daryti. O šiandien viskas puiku. Muzika groja, yra arbatos, užkandžių, darbuotojai, tėvai ir jų vaikai yra visi kartu – tai labai smagu. Bendravimas tampa artimesnis, ryšys – glaudesnis“, – sakė gerai nusiteikusi, tik kelioms minutėms nuo dažymo atsitraukusi meninio ugdymo mokytoja Dalia Sirijatavičienė.

Kuriamos naujos erdvės

„Stengiamės teritorijoje vis kažką pakeisti, kad vaikams neatsibostų. Anksčiau buvo tokios erdvės, kaip turgavietė ar matematikos kampelis, dabar kursime naujas erdves. Tėveliai padeda pernešti įrenginius į kitą vietą, perdažome kitomis spalvomis, ir vaikams vėl įdomu. Čia panašiai, kaip paslėpti žaislą ir po kurio laiko jį vėl parodyti, tai žadina vaikų smalsumą, atgaivina susidomėjimą. Mes su tėvais, tarsi mažieji architektai, kuriame „Vaikystės miestą“, – teigia įstaigos direktorė.

Dar ir augalų prinešė

Į talką atskubėję ugdytinių tėveliai ne tik atnaujino medinius statinius, bet ir prinešė augalų iš savo sodų, kad įstaigos teritorija būtų dar gražesnė ir spalvingesnė, kad į lauką išėję pasivaikščioti ar pažaisti mažieji galėtų pasigrožėti ir gėlių žiedais, stebėti, kaip augalai auga, keičiasi.

„Pažiūrėkite, koks gėris – visi bendrauja, šnekučiuojasi, susipažįsta artimiau, aptaria ir grupės reikalus, ir kitas aktualijas. Čia visai kitoks bendravimas, nei kad atvedus vaiką į darželį ryte ar pasiimant vakare.

Su tėvais į talką atėjo ir keletas vaikų. Mes paskyrėme vieną žmogų, kad užimtų vaikus, bet šie pasakė, kad nori būti kartu su visais ir prisidėti prie bendro darbo“, – negalėdama atsidžiaugti talkininkais ir jų gražiu bendravimu sakė N. Vaicekauskienė.

Po talkos – ūkininko vaišės

Rimtus darbus dirbę talkininkai pakviesti prie bendro stalo. Įstaigos direktorė pasakojo, kad, pasitarus su kolektyvu, buvo nuspręsta, jog vieno kąsnio sumuštinukai netiks, tad pasirūpinta sotesniais užkandžiais.

„Turime ridikų, dešros, juodos duonos, arbatos; daug dirbta – tai reikia ir pasistiprinti“, – sakė vadovė.

Pandemija išmokė vaikus savarankiškumo

Kalbėdamasi su lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktore išgirdau, kad visus gąsdinusi pandemija paliko ir gerų dalykų, pavyzdžiui, vaikai tapo savarankiškesni – išmoko patys ir apsirengti, ir nusirengti, ir batų raištelius užsirišti.

„Aš dabar tik prašau tėvelių viso to nesugadinti, nes juk tokių įgūdžių vaikams reikia anksčiau ar vėliau išmokti ir džiaugiuosi, kad tėvai tai supranta“, – teigė N. Vaicekauskienė, tuo pačiu pakviesdama savos įstaigos bendruomenę gegužės 13 d. 16.30 val. susirinkti į Šeimos šventę. Tėveliai joje irgi laukiami.

L. Pranckevičiūtės ir įstaigos darbuotojų nuotraukos