Šiais metais Kėdainių rajone veiklą pradėjo trys nauji vaikų dienos centrai, suspėję į akreditacijos traukinį ir įgyvendinę socialinės priežiūros paslaugoms teikti keliamus reikalavimus. Iki šiol trys vaikų dienos centrai veikė mieste, o ketvirtasis – Gudžiūnuose. Dabar vaikų dienos centrai dar labiau išsiplėtė į kaimiškąsias vietoves, o iš viso tokią paslaugą gauna 135 miesto ir rajono vaikai.

Iš viso – septynios įstaigos

Nauji vaikų dienos centrai atidaryti Krakių seniūnijos Ažytėnų kaime, Vilainių seniūnijos Tiskūnų ir Aristavos kaimuose. Pirmuosius du atidarė bendruomenės, Aristavoje esantį – asociacija „Trinus“. Taip pat veiklą tęsia Gudžiūnų bendruomenės praėjusių metų vasarį įkurtas vaikų dienos centras.

Kėdainių mieste veiklą tęsia trys akredituoti vaikų dienos centrai, kuriuos yra įkūrę labdaros ir paramos fondas „Tavo svajonė“, VšĮ „Laiptai į viltį“ bei Kėdainių pagalbos šeimai centras.

Būtina akreditacija

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės, vaikų dienos centrai, pagal dabartinius galiojančius teisės aktus, yra socialinės priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurioms reikalinga akreditacija. „Kitaip tariant, centrai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų teikti paslaugas. Akreditacija buvo naujovė ir savivaldybės administracijai, ir vaikų dienos centrams. Todėl praėjusiais metais rengėme susitikimus su jau veikiančiais vaikų dienos centrais ir su norinčiaisiais šia veikla užsiimti, kad išsiaiškintume, kaip vyksta akreditacija, kaip pateikti dokumentus. Tai mums buvo svarbu, nes nuo šių metų iš valstybės biudžeto finansuojami tik tie vaikų dienos centrai, kurių teikiamos paslaugos yra akredituotos. Akreditacija suteikiama 3 metams“, – apie naujovę pasakojo J. Blinstrubaitė.

Nuogąstavimai išsisklaidė

Socialinės paramos skyriaus vedėja sakė, kad nerimo dėl pokyčių būta. „Jeigu anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbdavo įvairius projektų konkursus ir per juos finansuodavo vaikų dienos centrų veiklą, tai nuo šių metų šias paslaugas ir jų finansavimą bei priežiūrą perima savivaldybė, ir buvo nuogąstavimų, kaip pavyks. Ypač daug nerimo buvo dėl darbuotojų, nes socialines paslaugas gali teikti darbuotojai, turintys aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą, o su vaikais dirbti – turintys aukštąjį socialinės pedagogikos išsilavinimą. Ypač būgštavo kaimiškoje teritorijoje norintys atsidaryti nauji vaikų dienos centrai, kaip pavyks rasti darbuotojus“, – pasakojo J. Blinstrubaitė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės, rajone veikia 7 akredituoti vaikų dienos centrai, kurie teikia paslaugas 135 vaikams.

Vis tik nuogąstavimai nepasitvirtino: esami ir norintys atsidaryti vaikų dienos centrai labai atsakingai pažiūrėjo į akreditacijos procesą, teikė dokumentus, ieškojo darbuotojų, konsultavosi su Socialinės paramos skyriumi, o jo darbuotojai – su ministerija ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentu. „Tiek vaikų centrai, tiek Socialinės paramos skyrius dirbo kaip partneriai, suprasdami, kad tai yra naujovė ir neaiškumų gali kilti. Galiu pasidžiaugti, kad neiškilo konfliktų, nesusipratimų, procesas vyko sklandžiai. Keliems vaikų dienos centras reikėjo keisti savo nuostatus, patikslinti dokumentus, bet visi susidorojo šauniai, rado darbuotojus, visi yra akredituoti nuo sausio 1 dienos ir teikia paslaugas 135 vaikams“, – pasidžiaugė J. Blinstrubaitė.

Dalijasi patirtimi

Siekiant sklandžiai bendradarbiauti ir kokybiškai teikti paslaugas, Socialinės paramos skyrius ir vaikų dienos centrai kas mėnesį rengia pasitarimus. „Labai džiugu, kad per šiuos pasitarimus seniau veikiantys vaikų dienos centrai, tokie kaip „Tavo svajonė“, vadovaujamas Deivido Juodenio, moko, pataria naujai atsidariusiems centrams, pasikeičia informacija“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Pirmieji veiklos mėnesiai taip pat atskleidė, kad tokių paslaugų paklausa yra labai didelė. „Pavyzdžiui, „Trinus“ iš pradžių būkštavo, ar bus vaikų, kurie norės lankyti vaikų dienos centrą, dabar jie sako, kad jau turi papildomai pateiktų prašymų, o akreditavosi tik tam tikram skaičiui vaikų“, – pasakojo J. Blinstrubaitė.

Per bendrus pasitarimus seniau veikiantys vaikų dienos centrai pataria naujai atsidariusiems centrams, pasikeičia informacija.

Kompensuoja bendravimo trūkumą

Priežastys, pasak pašnekovės, akivaizdžios: vaikų dienos centrai karantino metu gali organizuoti paslaugas mišriu būdu – tiek tiesioginio kontakto, tiek nuotoliniu būdu – ir tai yra vienos iš nedaugelio įstaigų, kur susirenka bendravimo išsiilgę vaikai, kad ir mažomis grupelėmis. „Girdėjome, kad vaikų dienos centrai, pavyzdžiui, asociacijos „Trinus“, ateityje planuoja bendras veiklas su vaikų tėvais. Labai džiugu, kad ši paslauga labai reikalinga ir visi būkštavimai išsklaidyti“, – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Tą patį teigė ir Tiskūnų bendruomenės centro vadovė Vida Vansevičienė, pasak kurios, norinčių vaikų dienos centrą lankyti vaikų yra daugiau nei 15 (tokiam skaičiui suteikta akreditacija), bet pirmiausia orientuotasi į tuos, kuriems sunkiau karantino laikotarpiu. Viena reikalingiausių vaikų dienos centro paslaugų – pagalba ruošiant namų darbus, nes per karantiną atsiradę nemažai spragų.

Ažytėnų vaikų dienos centro kūrėja Liudmila Šimkienė taip pat sakė, kad paslauga pasiteisino visu šimtu procentų, jos poreikis labai didelis. „Vaikams labai reikia bendravimo ir galimybės pabūti drauge“, – tvirtino pašnekovė.

Vaikų dienos centrų kaimiškosiose vietovėse steigėjai pastebi, kad norinčių juose lankytis vaikų būtų ir daugiau. („Kėdainių mugės“ archyvo nuotraukos)

Kaip kreiptis?

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nurodo, kad vaikų dienos centruose ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai: mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, teikiama psichologinė pagalba, organizuojamas užimtumas. Vaikai su darbuotojais kalbasi apie savo sunkumus, išgyvenimus, mokomi pažinti save, spręsti problemas. Čia vaikai gauna maisto, turiningai praleidžia laisvalaikį, jiems padedama ruošti namų darbus, vaikų dienos centrai veikia ir vasaromis – organizuoja įvairias stovyklas ar kitas veiklas.

Norint lankyti vaikų dienos centrą, tėvai turi kreiptis į patį centrą arba savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir pateikti prašymą. „Atlikę socialinių paslaugų poreikio vertinimą, priimame sprendimą dėl paslaugų teikimo ir jį perduodame vaikų dienos centrui, kad pradėtų teikti paslaugą“, – procesą paaiškino skyriaus vedėja.

Lėšų reikėtų daugiau

Finansavimas vaikų dienos centrams skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų nevyriausybinėms organizacijoms – 16 800 eurų vienam vaikų dienos centrui per metus. Šios lėšos turi užtikrinti  darbuotojų darbo užmokestį, nuomą, jeigu patalpos yra nuomojamos, komunalines išlaidas. Savivaldybės, savo ruožtu, turėtų skirti ne mažiau kaip 27,5 euro per mėnesį paslaugų teikimui vienam vaikui. „Šiuo metu pas mus nustatyta būtent tokia suma, bet matome, kad šitas lėšas reikėtų didinti. Ypač karantino metu, kai vaikų dienos centrai, teikdami socialines paslaugas ir užtikrindami įgūdžių mokymą, tokį kaip maisto ruošimas, dirbdami tiek su vaikais, tiek su tėvais, patiria nemenkas išlaidas. Kainuoja arba transporto išlaidos, arba maisto produktų pirkimas. Kitas dalykas, vaikų dienos centrai, matydami, kad vaikui reikalinga ne tik socialinė priežiūra – pamokų ruošimas, savitvarkos įgūdžių ugdymas, bet ir psichologo paslaugos, turi sumokėti darbo užmokestį psichologui. Taigi šiuo metu tariamės, skaičiuojame, kokia turėtų būti ši suma vienam vaikui per mėnesį“, – sakė J. Blinstrubaitė.

Beje, vaikų dienos centrai, nepriklausomai nuo to, ar jų steigėjai yra nevyriausybinės organizacijos, ar biudžetinės įstaigos, gali būti paramos gavėjai. Tad norintys kraštiečiai gerais darbais gali prisidėti prie vaikų dienos centrų sėkmės.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.