Birželio 21–30 dienomis Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos nariai, iš viso 40 asmenų, stovyklavo sporto stovykloje Monciškėse (netoli Šventosios), Landšafto ir rekreacijos centre. Ši veikla vyko įgyvendinant asociacijos pirmininkės Almos Margevičienės parengtą projektą ,,Sportas mus išlaisvina“.

Projektas bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, jį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Oras pasitaikė puikus, buvo net per karšta. Atvykę pirmiausia pasisveikinome su jūra, juk ją mes, vidurio Lietuvos gyventojai, ne taip dažnai ir matome. O vakare jau sveikinomės su savo šokių mokytojais iš Vilniaus – Jurgita ir Tomu Jančorais, VšĮ ,,Stok ir šok“ steigėjais. Jie atvežė mums lauktuvių – naują žaidimą ,,Skylė“, kuriame reikia mėtyti užpildu pripildytus maišelius į medinėje lentoje išpjautą skylę. Maišeliai dviejų spalvų, raudonos ir baltos, tad žaidžia dvi komandos.

Žaidimas iškart tapo labai populiarus. Bet nepamiršome ir šokių. Šokome makareną, sėdintį rokenrolą, vėliavų šokį, pliauškutį, lietuvišką makareną, tvistą. Buvome nuėję ir nuvažiavę į terasą prie jūros – šokiams ir fotosesijai. Visas dienas leidome intensyviai nuo pat ryto. 9 val. mankštindavomės, vadovaujami kineziterapeutės Santos Vareikienės. Iki pietų tęsdavosi žaidimai, rungtys, turnyrai. Po pietų – vėl veikla. Žinoma, likdavo laiko ir jūrai.

Joninių išvakarėse nugriaudėjo, nužaibavo, nulijo, atsigavome nuo kaitros. Vyrai pripjovė ir prikapojo malkų, susikūrėme laužą, kepėme dešreles ir šašlykus, sveikinome Joną, Janinas, Vandą ir Rasą, net šokius suruošėme.

Kitą dieną vyko šaškių ir šachmatų turnyras, dalyvavo daug dalyvių. Nemenku iššūkiu tapo ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis. Vaikštantiems tai yra įprastos lazdos, o sėdintiems rateliuose – patrumpintos. Pirmą kartą pabandžiusiems buvo tikrai nelengva, lazdos lindo po ratais, ratai važinėjo į šonus, pavargo rankos, bet užtat taip stiprinami jų raumenys. Kai kurie taip įpratę prie šiaurietiškų lazdų, kad su jomis vaikšto kiekvieną dieną. Stovyklautojai žaidė ir įvairius estafečių žaidimus. Tai ir kamuoliuko varinėjimas, ir segtukų segimas, ir žiedų mėtymas, ir kortelių su paveiksliukais dėlionė.

Bandėme lenktyniauti, bet, žinoma, nugalėjo draugystė. Žaidėme ir orientacinį žaidimą. Pagal žodį ,,turizmas“’ reikėjo surasti 8 objektus, juos nufotografuoti ir pažymėti sugaištą laiką. Kai kas net iki Šventosios nuėjo ir grįžo. Kas sugaišo 35 minutes, o kas daugiau kaip valandą. Beieškodamos objektų dvi orientacininkės net į vyrų pliažą buvo užklydusios.

Nepamiršome paminėti ir Modesto Tarasevičiaus jubiliejaus. Jam suėjo 30 metų. Mankštoje naudotus balionus surišome į vieną ir papuošėme ju biliatą. Pasivaišinome Modesto tėvelių paruoštomis vaišėmis, kiekvienas pasakėme po linkėjimą. Atsidėkodamas Modestas, padedamas Mildos Verkauskienės, suvaidino sceną iš spektaklio.

Vyko ir tinklinio varžybos – iš ryto vaikštantiems, po pietų sėdintiems rateliuose.

Vaikštantys žaidė paplūdimyje, o sėdintieji – netoli namelių esančioje miškelio aikštelėje. Susiskirstėme į komandas, skaičiavome taškus. Netrūko azarto ir gerų emocijų. Nuvarginome kamuolio padavinėtojus , nes kartais trinkteldavome taip, kad kamuolys nuriedėdavo į asfaltą ar nušokdavo į krūmus. Kaip visada, laimėjo draugystė. Smiginio varžybose vaikštantieji turėjo mėtyti strėlytes sėdėdami ant kėdžių. Ir nors draugystė buvo aukščiau visko, besąlygišku nugalėtoju tapo Alijus Cistovas, per tris raundus sumetęs daugiau kaip 200 taškų. Bočios varžybose kamuoliukus sėkmingiausiai rideno ,,Jaunuolių“ komanda. Nugalėtojų laukė prizai. Po varžybų vaišinomės ananasu, arbūzu, riešutais ir ledais. Centre yra įrengta sporto salė, kurioje lankytojų laukia įvairūs treniruokliai. Kas norėjo, galėjo pasitreniruoti, pakilnoti svarmenis, pastiprinti raumenis.

Net nepajutome, kaip prabėgo dešimt gražių, kupinų saulės, veiklos ir džiugesio dienų. Atminty išliks gražuolė jūra, tai rami, tai banguojanti, žėrinti saulės spinduliuose; žuvelių ieškantys kirai, saulėlydžiai, kuriuos stebėjome vakarais iš terasos. Šiltų drabužių beveik neprireikė. Pietūs buvo skaniai pagaminti, šeimininkės malonios. Viskas buvo puiku. Savanoris Rimantas Marušauskas sukūrė filmuką apie mūsų sporto stovyklą. Jame atsispindi stovyklautojų kasdienybė – mankšta, šokiai, įvairios veiklos, varžybos, rungtys, turnyrai. Praleidome nuostabias dienas.

Dėkojame vadovei Almai Margevičienei už puikiai organizuotą stovyklos laiką ir nuolatinį rūpestį. Dėkojame Jurgitai ir Tomui Jančorams už šokius ir kantrybę. Dėkojame Santai Vareikienei už tai, kad įpratino mankštintis, išmokė įvairių pratimų, organizavo žaidimus ir varžybas, teisėjavo ir skatino.

Paskutinę dieną buvo laisva programa. Kas mėtė smiginį, kas žaidė bočią, o kas šaškėmis, kas mėgavosi saulės voniomis ir maudynėmis ramioje, šiltoje jūroje.

Vakarėjant mūsų autobusas pajudėjo Kėdainių link. Grįžome kupini pačių geriausių įspūdžių.

Rasa Stankevičienė

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.