Nubrozdintas kelis, mėlynė po susidūrimo žaidžiant krepšinį ar po nesėkmingo nusileidimo skaudanti čiurna – sugrįžus į kūno kultūros pamokas tokių nedidelių traumų gali pasitaikyti dažniau.
Nors daugeliu atvejų pakanka tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos ir kelių dienų ramybės, vaistininkė Indrė Šulskytė atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar iš pirmo žvilgsnio nedidelės traumos neslypi kažkas rimtesnio.
„Po lengvo nukritimo, paslydimo ar susidūrimo su bendraklasiu vaikas gali sakyti, kad jaučiasi gerai ir norėti tęsti fizinę veiklą, tačiau skausmas ar tinimas kartais išryškėja kiek vėliau. Vertėtų stebėti, ar vaikas gali įprastai judinti sužeistą ranką ar koją ir ar gali ant jos atsistoti, o jei skausmas stiprėja, judesiai tampa labai riboti ar galūnė atrodo neįprastai, traumą turėtų įvertinti medikai“, – sako vaistininkė I. Šulskytė.
Susitrenkus – pirmiausia vėsinti
Kritus ar į ką nors atsitrenkus dažniausiai nukenčia minkštieji audiniai. Pažeidus smulkias kraujagysles gali atsirasti tinimas ir mėlynė, o sužeista vieta tampa jautri ar skausminga. Pasak vaistininkės, pirmomis valandomis po tokios traumos gali padėti vėsinimas: prie skaudamos vietos galima pridėti šaltą kompresą arba į audinį įvyniotą daugkartinį gelinį kompresą ir palaikyti iki maždaug 20 minučių. Anot I. Šulskytės, labai šaltos priemonės nereikėtų dėti tiesiai ant odos, nes galimą pažeisti ir taip jautrią vietą.
„Kartais norisi skaudamą vietą iškart pašildyti ar pamasažuoti, tačiau ūmios traumos pradžioje to geriau nedaryti. Jei vieta tinsta, pirmomis dienomis svarbiau ją tausoti, vėsinti, o sužeistą ranką ar koją, kai įmanoma, laikyti kiek pakeltą“, – aiškina vaistininkė.
Pasak jos, vaistinėje tokiais atvejais galima rinktis daugkartinius šaldančius kompresus, elastinius tvarsčius, o jei vaikui skauda – pagal jo amžių, svorį ir sveikatos būklę tinkamą skausmą malšinančią priemonę. Vaikams dažniausiai naudojami paracetamolio arba ibuprofeno preparatai, tačiau jų forma, stiprumas ir dozė turi būti parenkami pagal individualiai, pagal amžių ir svorį.
Patempimą ne visada lengva atskirti nuo rimtesnės traumos
Staigiai pakeitus bėgimo kryptį, netaisyklingai nusileidus po šuolio ar kryptelėjus pėdą gali būti patempti raiščiai ar raumenys. Tokiai traumai būdingas skausmas ir galūnės tinimas, o vienas svarbių požymių – sunkiau judinamas sąnarys ar negalėjimas įprastai priminti kojos.
„Jeigu vaikas kryptelėjo čiurną, nereikėtų jo raginti dar kelis kartus pabandyti pabėgti ir pažiūrėti, ar praeis. Fizinį krūvį reikėtų nutraukti, sužeistą vietą vėsinti ir ilsėtis. Galima naudoti elastinį tvarstį, tačiau jis turi tik prilaikyti, o ne stipriai veržti – pirštai neturi pradėti tirpti, šalti ar keisti spalvos“, – sako vaistininkė.
Jei po patempimo skausmas ar tinimas ryškėja, vaikas negali atsistoti ant sužeistos kojos, galūnę sunku pajudinti arba ji atrodo deformuota, reikėtų kreiptis į medikus.
Nubrozdintą kelį svarbu tinkamai išvalyti
Kita dažna aktyvių vaikų trauma – nubrozdinimai. Nedidelę žaizdą pirmiausia reikėtų gerai nuplauti švariu tekančiu vandeniu ir pašalinti matomus nešvarumus. Jei ji kraujuoja, prie žaizdos galima prispausti švarią marlę ar tvarstį, o sustojus kraujavimui ją uždengti tinkamo dydžio pleistru arba steriliu tvarsčiu.
„Jei žaizda užteršta, vaistinėje galima pasitarti ir dėl žaizdoms tinkamos antiseptinės priemonės. Svarbu nenaudoti bet kokio namuose esančio dezinfekcinio skysčio – odos ar paviršių dezinfekcijai skirtos priemonės nebūtinai tinka atvirai žaizdai. Vandenilio peroksido taip pat nereikėtų laikyti universalia žaizdų valymo priemone, nes jis gali dirginti gyjančius audinius. Dažnu atveju nedidelį nubrozdinimą pakanka kruopščiai nuplauti vandeniu ir tinkamai uždengti“, – sako vaistininkė I. Šulskytė.
Pasak jo, namų vaistinėlėje visada pravartu turėti sterilių marlės tamponėlių, tvarsčių, kelių dydžių pleistrų ir būtent žaizdoms skirtą antiseptinę priemonę. Jei vaikas daug juda, galima rinktis geriau prisitvirtinančius ar vandeniui atsparius pleistrus.
Svarbu stebėti ir pačią žaizdą – jei aplink ją didėja paraudimas ar patinimas, stiprėja skausmas, atsiranda pūlių, tai gali būti infekcijos požymiai. Jeigu žaizda gili, gausiai kraujuoja ir kraujavimo nepavyksta sustabdyti, joje yra įstrigęs svetimkūnis ar sutrikęs sužeistos vietos jutimas bei judėjimas, reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.
Susitrenkus galvą stebėti reikia atidžiau
Atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas smūgiams į galvą. Jie gali įvykti susidūrus su kitu vaiku, kamuoliu ar nugriuvus. Net jei išoriškai matyti tik nedidelis guzas, svarbu įvertinti ir vaiko savijautą.
„Po smūgio į galvą vaiko nereikėtų iš karto grąžinti į fizinę veiklą. Reikia stebėti, ar neatsiranda galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, neįprastas mieguistumas, koordinacijos ar elgesio pokyčiai. Kartais atrodo, kad sutrenktos vietos nebeskauda ir manoma, kad didesnės traumos pavyko išvengti, tačiau vaiko savijautą reikėtų stebėti bent pusdienį“, – sako „Camelia” vaistininkė.
Skubios pagalbos reikia, jei vaikas po traumos prarado sąmonę, jį sunku pažadinti, prasideda traukuliai, sutrinka kalba, pusiausvyra ar regėjimas, atsiranda galūnių silpnumas ar kiti ryškūs neurologiniai simptomai.
PŽ
