V. Grigorjevienė: „Didžiausias metų džiaugsmas – pradėjo grįžti skaitytojai“

„Bibliotekininkės dejuoti nepratusios, nes žinom, kad REIKIA vardan mūsų skaitytojo, bendruomenės nario. Visos darom lyg ir po nedaug, bet bendras rezultatas visai neblogas“, – įvertindama praėjusius metus ir žvelgdama į ateitį sako Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė.

– Gerbiama direktore, žinia, kad valstybė šių metų biudžete 1 proc. sumažino bibliotekoms finansavimą knygoms įsigyti, nuliūdino. Kaip tai atsispindės rajono bibliotekų fonduose?

– Šiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerija palyginus su 2021 metais knygoms įsigyti skyrė 828 eurais mažiau. Tai liūdina, žinant, kaip išaugo knygų kainos. Ieškosime įvairių būdų, kad nenukentėtų mūsų skaitytojai.

Jau keleri metai, kaip knygos užsakomos tiesiai iš leidyklų, o ne per tarpininkus. Aišku, tai užima nemažai laiko, bet sutaupomos lėšos. Dar vienas kelias, optimaliai patenkinti skaitytojų skaitymo poreikius – tarpbibliotekinis abonementas (TBA). Nuo 2022 m. spalio 1 d. atnaujinta tarpbibliotekinio abonemento paslauga – knygų dalijimosi paslauga tarp šalies bibliotekų. Ne veltui sakoma, kad dabar „Lietuva – viena didelė biblioteka“.

V. Grigorjevienė: „Kaip matote, liūdesiui neliko laiko… o, be to, pagrindo ir nebuvo“.

Įvairiomis progomis (Knygų Kalėdos ir kt.) skelbsime įvairias akcijas, prašydami padovanoti bibliotekai naujų knygų, panaudosime bibliotekos bičiulių kasmet bibliotekai skiriamos Gyventojų pajamų mokesčio dalį ir pan. Todėl, manau, mūsų skaitytojų skaitymo poreikiai nenukentės.

– Kaip rajono bibliotekas palies naujasis Bibliotekų įstatymas?

– Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pakeitimai neturės didelės įtakos savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklai. Jame didesnis dėmesys skiriamas bibliotekų vadovų kadencijoms.

– Kokie buvo 2022-ieji Jūsų vadovaujamai įstaigai – kas keitėsi, kas liūdino, o kas džiugino?

– Tai buvo labai „trumpi“, kupini įvairių veiklų, bendrystės ir pokyčių metai.

Didžiausias metų džiaugsmas – į biblioteką ir struktūrinius teritorinius padalinius pradėjo grįžti skaitytojai. Palyginus su 2021 metais jų skaičius padidėjo 350, dokumentų išduotis išaugo apie 50 tūkstančių, lankytojų padaugėjo 22 tūkstančiais.

Nepaprastas potyris buvo tas, kad pernai mūsų bibliotekininkės buvo Vilniaus knygų mugės (kurią mes tarpusavyje vadiname bibliotekininkų atlaidais) ne vien tik lankytojos, bet ir dalyvės. Mūsų biblioteka dalyvavo Bibliotekų erdvės programoje.

2022 metais mūsų biblioteka įgyvendino du projektus: ,,(Pra) kalbinti Mikalojų Daukšą ir Kėdainių literatūros istoriją“ (finansavo Lietuvos kultūros taryba, Kėdainių rajono savivaldybės administracija), „Šalia Trispalvės priglausime ir Ukrainos vėliavos spalvas“ (finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija).

Nuo pirmosios lietuviškos knygos iki skaitmeninių technologijų

Vykdant projektą ,,(Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir Kėdainių literatūros istoriją“ renginių ciklas ,,KėdAINIAI ir literatūra“ startavo dr. Mindaugo Šinkūno, Lietuvių kalbos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, paskaita „XVI–XVII a. raštija ir jos skaitmeninimas“. Turiningas ir iliustratyvus pasakojimas apėmė temas nuo humanitarikos iki matematikos, nuo pirmosios lietuviškos knygos iki skaitmeninių technologijų, leidžiančių „išžvejoti“ mažiausius rašybos ir spaudos skirtumus senuosiuose raštuose. VU Filologijos fakulteto dėstytoja, prof. dr. Dainora Pociūtė analizavo 1653 m. Kėdainiuose išleistos „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ – ryškiausio ir svarbiausio lietuviškos evangelikų reformatų literatūros istorijos akcento – giesmyną, kurį sudaro 100 psalmių ir 158 giesmės, suskirstytos pagal didžiąsias metų šventes ir temas, kuriomis siekiama išsakyti pagrindines tikėjimo tiesas.

VU Istorijos fakulteto docentas, dr. Liudas Jovaiša pakvietė į virtualią kelionę po Mikalojaus Daukšos – Babėnuose gimusio humanisto, kunigo, kontreformacijos veikėjo, vieno lietuvių raštijos kūrėjų – pasaulį 1570–1613 metais. Paskaitoje-diskusijoje, kurioje dalyvavo ir VU studentai, dr. Darius Kuolys kalbėjo apie XVI-XVII a. Kėdainių intelektualų kurtą Lietuvos projektą ir jo svarbą šiandien. Pranešime jis susiejo tris iškilias Kėdainių krašto asmenybes – Mikalojų Daukšą, Czeslawą Miloszą ir Jurgį Lebedį, o jų veiklą bei laisvės, valstybingumo, tautos, kalbos kaip telkiančio veiksnio idėjas analizavo platesniame kultūriniame bei istoriniame kontekste. Grupės „Aidi ataidi“ koncerto sakralumas, tikrumas, nuoširdumas puikiai papildė anksčiau minėtas renginių temas.

Projekto metu paliestas temas pratęsė keturios ekskursijos po literatūrinius Kėdainius, kurias vedė istorikė, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Ukrainiečių vaikų susibūrimo centras

Teikti projektą „Šalia Trispalvės priglausime ir Ukrainos vėliavos spalvas“ paskatino karas Ukrainoje. 2022 m. balandžio mėnesį bibliotekoje įsteigus Ukrainiečių informacijos centrą, pabendravus su jame besilankančiais karo Ukrainoje pabėgėliais, paaiškėjo, kad patyrę didelį emocinį sukrėtimą vaikai pateko nors ir į saugią, bet svetimą aplinką. Įveikti šiuos sunkumus vaikams galima padėti, kuriant draugišką socialinę aplinką.

Labai gera praktika, kai žmogus, nusipirkęs ir perskaitęs knygą, matydamas, kad jai saugoti neturi vietos ar pan., iškart atneša ją į biblioteką. Dažnai ta knyga dar būna paklausi, neskaityta kitų.

Geriausias sprendimas – bendra ukrainiečių ir kėdainiečių vaikų veikla, kurios metu vaikai gautų teigiamų emocijų, susipažintų vieni su kitais, sužinotų vieni apie kitų valstybių istoriją. Užsiėmimai buvo orientuoti į 7–14 metų amžiaus vaikus.

Užsiėmimuose gamindami aitvarus, vaikai susipažino su vienu pagrindiniu šalies simboliu – vėliava. Aitvarus dekoravo abiejų šalių vėliavų spalvomis, abiejų valstybių pavadinimais, knygučių personažų piešiniais.

Pindami draugystės (nacionalinių spalvų) apyrankes, vaikai įtvirtino žinias apie lietuvių ir ukrainiečių tautines spalvas, ornamentiką. Pasikeitę savo pagamintomis apyrankėmis, jie sutvirtino draugystę ir tolimesnį bendravimą. Projekto veiklas vainikavo tapyba ir bendras visų vaikų parengtas plakatas, atspindintis visas vaikų, dalyvavusių projekte, veiklas, žinias ir įspūdžius.

Labai esu dėkinga Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinei mokyklai, Kėdainių rajono Akademijos gimnazijai, Juozo Paukštelio progimnazijai, padėjusioms vykdyti projekto veiklas, atvežusioms jose besimokančius mokinius (kėdainiečius ir ukrainiečius).

Biblioteka – miesto šventės dalyvė

Biblioteka, organizavusi kraštiečių šventę „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“, įsiliejo ir į Kėdainių miesto šventės 2022 m. renginius – įvyko 3 koncertai, diskusija. 6 kartą vyko tradicinis dainuojamosios poezijos festivalis „Ant Nevėžio kranto“, „Poezijos pavasario“ – tarptautinio poezijos festivalio – renginys.

Atgijo skaitytojai kaimų filialuose

Derlingi metai, derlingi skaitytojų, lankytojų ir renginių buvo ir struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose (anksčiau vadintuose miesto ir kaimo filialuose).

Skaitymo skatinimo akcijoje „Vasara su knyga“ viešojoje bibliotekoje ir jos struktūriniuose padaliniuose dalyvauti skaitymo iššūkyje užsiregistravo 970 dalyvių, o jį įveikė 622, perskaityta 4281 knyga.

Visuose struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose vyko Šiaurės šalių literatūros savaitės renginiai. Nauja patirtis – kelių struktūrinių teritorinių padalinių kartu organizuojami renginiai: Šlapaberžės, Mantviliškio, Ąžuolaičių, Sirutiškio ir Surviliškio bibliotekų skaitytojai dalyvavo bendruose edukaciniuose užsiėmimuose, šaškių turnyruose, viktorinose.

Buvo įveiklinta visuose struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose esanti įranga (projektoriai, televizoriai). Buvo organizuojami knygų pristatymai, filmų peržiūros, vyko edukaciniai užsiėmimai, mokymai.

Vaikai noriai lankosi bibliotekose

2022 m. didelis dėmesys skirtas efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus ir mažinti administravimo išlaidas bei išvengti darbų dubliavimo. Į užtarnautą poilsį išėjus vyriausiai bibliotekininkei metodiniam darbui, jos darbo krūvis buvo padalintas bibliotekos direktorei ir direktorės pavaduotojai. Sutaupytas etatas buvo panaudotas Vaikų ir jaunimo skyriuje įsteigiant vyriausiojo bibliotekininko darbui su jaunimu etatą.

Visi žinome, vaikai noriai lankosi bibliotekose, dalyvauja įvairiose veiklose. Bet į bibliotekas pritraukti jaunimą… Tai tikrai nelengva užduotis. Ši užduotis ir teko vyriausiajai bibliotekininkei darbui su jaunimu Jūratei ir Garso studijos „šeimininkui“ Martynui. Lūkesčiai pasitvirtino. Organizuotos diskusijos, edukaciniai užsiėmimai, dalyvauta rengiant Lietuvos moksleivių sąjungos Kėdainių padalinio mugę „Jaunimas jaunimui“, kartu su Kėdainių jaunimo reikalų taryba organizuota Tarptautinė jaunimo diena.

Atlikus VB skyrių darbo analizę, pastebėtas buvusio Skaitytojų skyriaus ir Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus darbų dubliavimas, nevienodas bibliotekininkių darbo krūvis. Todėl šie du skyriai buvo sujungti į Skaitytojų aptarnavimo ir fondų organizavimo skyrių. Taip sumažėjo administravimo išlaidos – vietoje dviejų vedėjų dirba viena, o kitas etatas panaudotas sustiprinant ir praplečiant Bibliografijos ir informacijos skyriaus veiklą (LIBIS bibliografinių įrašų kūrimas, darbas su duomenų bazėmis, kraštotyros darbas).

Kaip matote, liūdesiui neliko laiko… o, be to, ir pagrindo nebuvo.

– Kokie iššūkiai jūsų įstaigos laukia šiais metais? Kokių naujovių siūlote ar dar žadate pasiūlyti rajono bibliotekų lankytojams?

– Nežinau, ar knygų, paslaugų brangimą galima vadinti iššūkiu. Tai darbiniai klausimai, kuriuos privalai spręsti. O iššūkiai… Kas kažkuriuo momentu atrodo, kad yra iššūkis, praeina kiek laiko ir supranti, kad tai buvo tik didesnė ar mažesnė problema. Bibliotekininkės dejuoti nepratusios, nes žinom, kad reikia vardan mūsų skaitytojo, bendruomenės nario. Visos darom lyg ir po nedaug, bet bendras rezultatas visai neblogas.

Vienos nieko nenuveiktume. Todėl labai esu dėkinga už bendrystę seniūnams, bendruomenių vadovams, Kėdainių pagalbos šeimai centrui, Jaunimo reikalų tarybai, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių skyriui, literatų ir menininkų sambūriui „Vaivorykštės tiltai“, literatų klubui „Varsna“, Kėdainių krašto muziejui, Senajam Kėdainių trečiojo amžiaus universitetui, Kėdainių kultūros centrui ir visiems nepaminėtiems bibliotekos bičiuliams.

Knygų dalijimosi paslauga

O naujovės…

Kaip jau minėjau, nuo 2022 m. spalio 1 d. atnaujinta jau daugelį metų bibliotekininkams puikiai žinoma ir teikiama tarpbibliotekinio abonemento paslauga – knygų dalijimosi paslauga tarp šalies bibliotekų. Taip bibliotekos bendradarbiauja viena su kita – skaitytojui ieškant, skolina dokumentus viena kitos vartotojams. Nuo šiol skaitytojams gauti reikalingą knygą bus dar lengviau, nes jos siuntimas visuomenei nieko nekainuoja. Neradus reikiamo dokumento savo bibliotekoje, tereikia skaitytojui kreiptis į bibliotekininką ir jis padės surasti norimą knygą bei parsiųs ją iš bet kurios Lietuvos viešosios bibliotekos.

Jaunuosius skaitytojus mokysime naudotis portalo ibiblioteka paslaugomis. Prie „Jaunystės“ struktūrinio teritorinio padalinio įrengtas knygomatas skirtas būtent jauniesiems skaitytojams. Užsisakę knygą namuose tėveliai, vaikai galės ją pasiimti iš jiems paskirto knygomato.

Nepamiršime ir suaugusiųjų skaitytojų. Vyksta ir vyks naudojimosi ibiblioteka konsultacijos ir mokymai, kompiuterinio raštingumo mokymai.

Nuo vasaros startuosime su naudojimosi medija mokymais. Pasinaudoję Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pasiūlymu naudotis jų projekto ERASMUS+ „Europa skaito ir kuria. Pirmoji Europos skaitmeninė knygų anonsų ir suaugusiųjų kūrybinių išraiškų biblioteka” („EU-READ&ART. The first European digital library of book trailers and adult creative expressions”) sukurtais produktais, mokysime mūsų bibliotekos vartotojus prisijungti prie skaitmeninės knygų anonsų bibliotekos.

Žinoma, visus kviesime į jau tradiciniais tapusius ir į naujus renginius.

– Na, ir pabaigoje – praktinis klausimas: kėdainiečiai namų bibliotekose turi sukaupę knygų, kur dėti nebereikalingas asmenines bibliotekas, jei į makulatūrą atiduoti ranka nekyla?

– Taip, gyventojai labai dažnai skambina, kad dėl visokių priežasčių (butų keitimai, pardavimai ir pan.) atsisako asmeninių biblio­tekų. Labai gaila, bet biblioteka visų knygų priimti negali, nes riboja patalpų ir lentynų plotai.

Anksčiau buvo praktikuojamas bibliotekininkių vykimas į skambinančiojo namus, atsirenkant bibliotekai reikalingas knygas vietoje. Po pandemijos ši praktika sunkiai atstatoma, nes žmonės nelabai nori, kad kažkas svetimas namuose lankytųsi.

Todėl prašoma, esant galimybei, sudaryti dovanojamų knygų sąrašą arba aptariama žodžiu, kokios knygos yra dovanojamos. Labai gera praktika, kai žmogus, nusipirkęs ir perskaitęs knygą, matydamas, kad jai saugoti neturi vietos ar pan., iškart atneša ją į biblioteką. Dažnai ta knyga dar būna paklausi, neskaityta kitų.

Biblioteka labai dėkinga mokytojai Danguolei Každailytei, kurią galime vadinti nuolatine bibliotekos rėmėja. Mokytoja perka daug grožinės literatūros knygų, tuoj pat perskaito ir atiduoda jas skaityti bibliotekos skaitytojams. Nuoširdžiai ačiū Mokytojai, per metus bibliotekai dovanojančiai per šimtą naujų, paklausių knygų.

Titulinė nuotrauka: Bibliotekos direktorė V. Grigorjevienė su rašytoju Alvydu Šlepiku. (Bibliotekos nuotr.)