Šią savaitę Panevėžyje, „Ekrano“ marių užtvankoje įvykus šliuzo gedimui patvino Nevėžio upė, o avarijos padariniai buvo juntami ir Kėdainiuose, kur taip pat kilo upės vanduo. Kritinio lygio Kėdainiuose kylantis vanduo nepasiekė. Tačiau po šio įvykio dėmesys atkreiptas ir į kitas Lietuvos užtvankas. Nemažai – avarinės būklės. Ar tokie įvykiai negali pasikartoti ir Kėdainių rajone, kur didžioji dauguma užtvankų statytos dar sovietmečiu?
Kelių užtvankų situacija kelia nerimą
Kaip „Kėdainių mugei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins, Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą yra įtraukti keturiasdešimt šeši tvenkiniai su užtvankomis.
Žemės ūkio ministerija Kėdainių rajono savivaldybės administracijai patikėjimo teise yra perdavusi valdyti šešiolika valstybei priklausančių užtvankų. Jų būklė stebima ir vertinama pagal nustatytus reikalavimus.
Pasak S. Grinkevičiaus, jei Kėdainių miesto parke esanti betoninė užtvanka griūtų, visa J. Biliūno gatvė būtų nuplauta, jos neliktų.
„Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta hidrotechnikos statinių kasmetinių apžiūrų komisija atlieka šių hidrotechnikos statinių apžiūrą pagal teisės akte nustatytus reikalavimus“, – teigė specialistė.
Kruosto HE ant Nevėžio upės yra vertinama kaip labai blogos būklės (sugriuvusi). Savivaldybė jau seniau kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama skirti finansavimą statinio pašalinimo darbams atlikti, tačiau gautas atsakymas, kad kol kas finansavimo galimybių nėra.
„Vaidatonių tvenkinio hidrotechnikos statinio įrenginių būklė taip pat yra bloga. Savivaldybės taryba yra pritarusi projekto „Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Kruosto upės Vaidatonių tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcija“ paraiškos teikimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kad gautume finansavimą rekonstrukcijos darbams. Šiuo metu vyksta paraiškos vertinimo procedūros. Likusios 14 užtvankų Kėdainių r. yra geros būklės“, – teigė G. Kundrotaitė-Kozins.
Trisdešimt valstybei priklausančių užtvankų valdyti patikėjimo teise Kėdainių rajono savivaldybės administracijai nėra perduotos ir lėšos šių užtvankų eksploatacijai neskiriamos, todėl informacija apie šių užtvankų būklę nekaupiama.
Pasak specialistės, atsižvelgiant į tai, kad dėl užtvankų registravimo, rekonstrukcijos, eksploatavimo ir demontavimo kyla nemažai problemų savivaldybei, taip pat dėl blogėjančios techninės užtvankų būklės, valstybė turėtų padėti savivaldybėms sprendžiant įsisenėjusias valstybinių užtvankų įrenginių nusidėvėjimo problemas, dėl kurių gali įvykti avarijos: „Mūsų žiniomis, iki 2022 ketvirtojo ketvirčio pabaigos Aplinkos ministerija planuoja įgyvendinti priemonę sukurti finansinės paramos modelį, padėsiantį savivaldybėms šalinti ekonominės naudos neturinčias, nenaudojamas ar avarinės būklės valstybei priklausančias užtvankas.“
S. Grinkevičius: stinga valstybės požiūrio
Tarybos narys, buvęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius sako, kad senų ir prastos būklės užtvankų Kėdainių rajone yra, ir tai – nieko stebėtino, mat jos skaičiuoja dešimtmečius.
„Dotnuvoje, Krakėse yra tikrai seniai statytos užtvankos. Mieste vadinamoji parko užtvanka irgi labai sena. Teigiama, kad iki 50 metų, jei kokybiškai įrengta, užtvanka saugi. Po to reikia kapitalinio remonto, kuris kainuoja labai daug“, – sakė S. Grinkevičius.
Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl nesaugios.
Pasak politiko, tik po avarijos Panevėžyje apie tai prabilta garsiau ir galbūt į šią problemą bus pažvelgta atidžiau.
„Tokių avarijų ateityje gali būti, taip pat ir Kėdainiuose. Kai buvau meras, kreipiausi į tuometinį aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir iškėliau problemas dėl užtvankų, sakiau, kad reikia valstybės lygmeniu sukurti užtvankų priežiūros ir remonto finansavimo programą, nes mes galime sulaukti didelių bėdų. Tačiau jo požiūris – nustebino.
Ministras teigė, kad, jei mes norime, užtvankų priežiūrą ministerija gali perduoti savivaldybių žinion. Bet juk čia – valstybės reikalai, nes savivaldybės neturi galimybių skirti milijonų šių statinių remontui. Tai labai brangūs darbai, ir daugiau nei milijoną gali kainuoti vienos užtvankos sutvarkymas. Todėl toks tuometinio aplinkos ministro požiūris man pasirodė labai neatsakingas“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
Pasak S. Grinkevičiaus, jei Kėdainių miesto parke esanti betoninė užtvanka griūtų, visa J. Biliūno gatvė būtų nuplauta, jos neliktų: „Arba Dotnuvos užtvanka – miestelis turėtų problemų. Senos užtvankos yra kaip tiksinti bomba. Šiuos darbus turėtų koordinuoti ir atlikti centrinė valdžia, įvertinusi Lietuvoje esančių užtvankų būklę ir sudariusi sąrašą, kurias reikia tvarkyti kuo skubiau.“
Seniūnai irgi įžvelgia problemų
Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius sako, kad po nelaimės Panevėžyje buvo nuvykęs ir prie savo seniūnijoje esančių užtvankų.
„Vanduo po truputį slūgsta, nors buvo jau ties viršutine riba ir Mantviliškyje, ir Akademijoje. Šias užtvankas apvažiuoju nuolat. Be abejo, jos jau senos. Kol kas laikosi, bet jų resursų laikas jau pasibaigęs. Mes žiūrime tiek, kad nepriartėtų prie avarinio lygio, juk nesame specialistai“, – sakė M. Tvaravičius.
Vilainių seniūnas Antanas Bružas teigė, jog didžiausia seniūnijos užtvanka yra Aristavoje, ji išnuomota, taip pat išnuomota yra Juodkiškių užtvanka, todėl atsakomybė dėl jų tenka nuomininkams. Jei jose nutiktų nelaimė – pasekmės būtų juntamos.
„Tiskūnuose yra nedidelė užtvankėlė, kuri priklauso valstybei. Ji yra viena iš blogesnių. Dėl jos būklės buvome ir savivaldybei raštus rašę, tačiau gavome atsakymą, kad kol kas ji remontuojama nebus. Žvelgiant į ateitį, 2025 metais užtvankų turi nebelikti. Kokie bus sprendimai, aš šiandien negaliu atsakyti“, – sakė seniūnas.
Vilainių seniūnijoje esančią nedidelę Aristavos užtvanką prieš kelerius metus sutvarkė patys gyventojai.
Krakių seniūnas Ernestas Barčas sako, kad vertinti užtvankų būklę nesant hidrotechninių įrenginių specialistu yra sudėtinga.
„Tačiau, mano akimis, Krakėse esančių užtvankų būklė yra prasta. Kai atėjau dirbti 2019 metais, kėliau šį klausimą. Dabar yra parengtas tvenkinių išvalymo ir hidrotechninių įrenginių projektas. Kitais metais turėtų prasidėti darbai. Jei užtvankos išsilietų – miestelyje būtų potvynis“, – teigė seniūnas.
Avarijų bus ir daugiau
Situaciją Panevėžyje pavyko stabilizuoti avarijos dieną. „Ekrano“ marių užtvankoje pastatyti avariniai, vandenį sulaikantys užtvarai. Mieste buvo paskelbta ekstremali situacija, o kiek vėliau vandens lygis stabilizavosi ir pradėjo kristi.
Žemės ūkio ministerija Kėdainių rajono savivaldybės administracijai patikėjimo teise yra perdavusi valdyti šešiolika valstybei priklausančių užtvankų.
Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą – tikrinama, kaip buvo naudojamas ir prižiūrimas „Ekrano“ tvenkinys, kaip vykdyti aplinkosaugos reikalavimai.
Kaip teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Ekrano“ užtvankos avarija Panevėžyje yra jos netvarkymo pasekmė.
Anot ministro, Aplinkos ministerija yra sudariusi griautinų bešeimininkių užtvankų sąrašą. Pirmąja, jo teigimu, tapo Salantų užtvanka, nugriauta jau praėjusiais metais. Viešoji įstaiga „Upių atkūrimo centras“ antradienį taip pat išplatino pranešimą, kuriame užtvankos vadinamos tiksinčia bomba.
Šio centro aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė sako, jog Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra ketvirta tokia avarija šiemet – jau griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.
„Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą, – pranešime sakė aplinkosaugos ekspertė. –
Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamas ir avarinės būklės užtvankas, tokių avarijų bus ir daugiau“.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Nėra informacijos apie 40 proc. užtvankų.
Angirių tvenkinio žemių užtvanka, kurią įrengė Kauno hidrotechninė kolona 1980 m., savo dydžiu yra antra po Kauno hidroelektrinės užtvankos.
Objekto vizualaus tyrimo metu nustatyta labai gera keteros būklė, per ją nutiestas kelias, kuriuo pakankamai aktyviai važiuoja įvairios transporto priemonės, keteroje nesimato jokių deformacijų ar didesnių duobių. Aukštutinis šlaitas ryškių deformacijų neturi, tačiau didelė dalis tvirtinimo plokščių turi įtrūkimų, juose auga žolės. Vandens pralaida ir tarnybinis tiltelis geros būklės, turi nežymių įtrūkimų paviršiuje.
Prasčiausiai šio statinio apžiūros metu įvertintas drenažas, nors šlaite deformacijų ir nematyti, tačiau drenažo žiotyse matyti, kad beveik 50 proc. ploto užima nuosėdos ir žolės, kas kemša vamzdžius ir trukdo vandeniui tekėti. Techninė drenažo būklė artėja link avarinės ir reikėtų atlikti remonto darbus. Taip pat pastebėta nuardyta paviršinio vandens nutekėjimo kanalo dalis, toje vietoje kaupiasi ir stovi vanduo.
Šaltinis: Deimantė Paulavičiūtė. Kėdainių r. Angirių, Keleriškių, Urniežių žemių užtvankų techninės būklės vertinimas. Bakalauro baigiamasis darbas, 2021 m.
Nuotraukose: Kėdainių rajone esančios užtvankos skaičiuoja dešimtmečius, kai kurios iš jų – prastos būklės (Rolano Valionio nuotraukos)
Titulinė nuotrauka: Jei sugriūtų miesto parke esanti užtvanka, pasekmės mieste būtų skaudžios.
