Namai moterims niekada nebuvo saugi tvirtovė ir pandemija tai tik išryškino. Toks Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės verdiktas cituojamas Statistikos departamento pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje.

Suskaičiuota, kad per pastaruosius metus karantino režimu išgyvenome daugiau nei 220 dienų. Taigi, tiek laiko negalėjo gyvai vykti nevyriausybinių organizacijų vykdomi projektai, veiklos, konsultacijos, skirtos padėti smurtą artimoje aplinkoje ar kitas krizines situacijas patiriančioms moterims, šeimoms. Kėdainių rajono moterų krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė pastebi, jog sumažėjo ir pagalbos kreipimosi mastas. Su ja kalbėjomės apie tai, kokių grėsmių – matomų ir nematomų – kyla dėl užsitęsusio užsidarymo.

Nuovargis ir įtampa

 Kaip Moterų krizių centro veiklą ir moterų padėtį paveikė pandemija?

–  Per pirmąjį karantiną mums visiems buvo sunkiau dėl to, kad viskas buvo visiškai nauja, nepatirta. Bet pirmasis karantinas dar teikė vilties, kad visa tai netruks labai ilgai ir išnaudojome šį laikotarpį atokvėpiui nuo šurmulio, intensyvių darbų ir projektų, į kuriuos labai stipriai buvome įsisukę. Tuo metu įgyvendinome kelis projektus, bendrai finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kėdainių rajono savivaldybės. Tai buvo metas pristabdyti, apmąstyti, susidėlioti darbus. Pirmojo karantino metu užčiuopėme pavojų, kad už uždarų durų, kuomet žmonės nuo ryto iki vakaro būna namuose, o jų santykiai nėra visiškai sklandūs, tai kelia dar didesnę įtampą ir sudaro tinkamą terpę kilti psichologiniam smurtui. Moteris neturi, kur išeiti, į ką kreiptis. Bet tuo metu gyvenome su viltimi, kad karantinas, užsidarymas greitai baigsis. Atėjo vasara ir vėl kibome į įprastą veiklą, renginių organizavimą, pagalbos teikimą, paskelbėme naują iniciatyvą.

O kai buvo paskelbtas antrasis karantinas ir kontaktinės veiklos vėl sustojo, tada supratome, kad čia yra labai didelė problema ir kad neigiamų situacijų namuose patirtys per šį karantiną bus dar aštresnės. Nes žmonės pavargę nuo pačios užsitęsusios situacijos, o jeigu namuose kažkokia įtampa – išgyventi dar sunkiau.

Iš vienos pusės, mūsų kontaktinės veiklos vėlgi buvo sustabdytos, bet pastebėjome, kad ir besikreipiančių pagalbos žmonių gerokai sumažėjo.

Prioritetas – gyvam bendravimui

 Kaip manote, kodėl taip yra? Galbūt nėra kaip kreiptis, kai tarp keturių sienų šalia visą laiką būna smurtautojas, silpsta ryžtas imtis kokių nors žingsnių?

–  Darau prielaidą, galbūt moterys – kadangi krizių centro klientės daugiausia moterys – nėra užtikrintos, kad pagalbos suteikimas telefonu ar vaizdo ryšiu yra pats tinkamiausias būdas. Nes ir man pačiai, kaip specialistui, kuris pirmasis kalbasi su klientu, besikreipiančiu į krizių centrą pagalbos, priimtinesnė individuali konsultacija, kuomet vyksta gyvas bendravimas, kuomet matai žmogaus akis, jauti jo emociją, gali tinkamai reaguoti. Manau, kad žmogus saugiau jaučiasi, kai bendrauja gyvai, galbūt jaučia stipresnį palaikymą, motyvavimą priimti sprendimus, vedančius į pokyčius.

Aš jokiu būdu nenuvertinu pagalbos virtualioje erdvėje ir galiu pasidžiaugti, kad abiejų karantinų metu daugiausia veiklos turėjo krizių centro psichologės. Šiuo metu konsultuoja keturios psichologės. Taip pat vyksta pozityvios tėvystės mokymai pagal STEP programą, bet visu tuo naudojosi labiau motyvuoti Kėdainių bendruomenės nariai, kurie patys pareiškė norą ir turėjo galimybę prisijungti prie virtualių konsultacijų ir mokymų. Kiti tėvai neturėjo galimybės prisijungti prie užsiėmimų, kadangi didelę laiko dalį užima vaikų mokslai nuotoliniu būdu. Ne visi namuose turi atskiras erdves, pakankamai priemonių. Tam visuomenės sluoksniui, kuriam reikia socialinio palaikymo, dalyvauti nuotoliniuose mokymuose buvo sunkiau.

Vėlgi, iš kitos pusės, yra kategorija žmonių, kuriems bendrauti virtualioje erdvėje tinka ir patinka. Nuotolinės veiklos – labai didelis privalumas rajono gyventojams, kurie kreipiasi individualios pagalbos. Pavyzdžiui, nereikia važiuoti pas psichologą individualios konsultacijos iš atokios gyvenvietės, kur retai kursuoja viešasis transportas.

„Siekiame žmogui parodyti, kad neprivalu užsidaryti: jeigu jautiesi negerai, normalu ieškoti pagalbos, išsipasakoti, sulaukti atsako ir pagalbos pasiūlymo“, – sako Kėdainių rajono moterų krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Sukaustė baimė

 Ar karantinas pablogino moterų padėtį smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu?

–  Visos Lietuvos mastu įvertinti situacijos negalėčiau, bet kalbant apie krizių centro veiklą, sakyčiau, kad žmones sukaustė ne tik karantinas, bet ir baimė kreiptis. Karantinas paveikė neigiamai. Taip, tas, kas nori, žino, yra pajėgus pagalbą rasti, ją ras. Bet eilinę moterį, kuriai galbūt trūksta ryžto nutraukti smurtinius santykius, su kažkuo kalbėtis, išsipasakoti, aš manau, kad karantinas dar labiau sugniuždė ir uždarė namuose.

Nes reikia suprasti, kad situacija, kurioje smurto artimoje aplinkoje auka yra dabar, susiklostė ne per vieną dieną – viskas kaupėsi per metų metus. Tad ji tikrai šiandien grįžusi namo smurtautojui nepasakys: viskas, nuo šiandien gyvenam kitaip. Kadangi tuojau prasidės psichologinis smurtas – per gailestį, manipuliacijas, grasinimus, smurtautojas stengsis išlaikyti tą moterį, kuri buvo labai paranki ir paklusni. Reikia nuspręsti, kad nuo šiandien kažką imsite keisti. Kitą dieną žengsite kitą žingsnį, ir taip toliau. Taip, kaip ateita iki dabartinės situacijos, taip ir iš jos išeiti – reikia įdirbio. Todėl moterims reikalingas palaikymas, motyvavimas šiame kelyje. Karantino metu smurtą patiriančios moterys savo aplinkoje palaikymo nesulaukia.

Kitas variantas, jei smurtaujama ir įsikiša policija, tada nori nenori įsitraukia institucijos ir dirbama su specialistais, nes reikia užtikrinti saugią aplinką vaikams. Tada ir išaiškėja, kad ir pačioms moterims labai reikia pagalbos, nes jos išgyvena tuos smurtinius santykius.

Moterų krizių centro veiklomis siekiame žmogui parodyti, kad neprivalu užsidaryti, jeigu jautiesi negerai, normalu ieškoti pagalbos, išsipasakoti, sulaukti atsako ir pagalbos pasiūlymo, rekomendacijos, kur kreiptis. Mūsų pareiga – žmones informuoti, nes žinių tikrai niekada nebus per daug. O po to padrąsinti, kad tikrai yra kur kreiptis.

Dėmesio – veiklos vyksta nuotoliniu būdu

 Kokią pagalbą, veiklas galite pasiūlyti moterims ir šeimoms, kol karantinas dar tik kiek atlaisvintas, tačiau visiškai neatšauktas?

–  Mūsų veiklos nebuvo visiškai sustojusios. Įgyvendiname du „stiprius“ projektus: „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Kėdainių rajono savivaldybėje“ ir ,,Socialinės atskirties mažinimas Kėdainių mieste apjungiant, įtraukiant ir įgalinant keistis socialinėje atskirtyje esančius asmenis“. 

Pirmajame projekte Kėdainių rajono Moterų krizių centras ir Pagalbos šeimai centro Bendruomeniniai šeimos namai yra Kėdainių rajono savivaldybės partneriai. Tai trejų metų trukmės projektas, kuris apima daug naudingų veiklų: individualias ir grupines psichologo konsultacijas, giluminės dailės terapijos užsiėmimus, šeimų stovyklas, psichologo konsultacijas krizes išgyvenantiems paaugliams, STEP ir pozityvios tėvystės mokymus.

Pasinaudodami proga, kreipiamės į Kėdainių bendruomenę ir kviečiame dalyvauti projekto veiklose. Galime pasiūlyti pavieniams asmenims ir šeimoms nemokamas paslaugas, tokias kaip giluminė dailės terapija, grupinės ar individualios psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai arba mokymai pagal STEP programą. Esame atviri ir kviečiame visus prisijungti. Tai psichosocialinė, sociokultūrinė veikla, skirta visiems Kėdainių bendruomenės nariams. Visą informaciją apie galimybę registruotis į vieną ar kitą šio projekto veiklą galima gauti paskambinus į Bendruomeninius šeimos namus tel. 8 605 60 349.

Kitas projektas, kurį įgyvendina tik Moterų krizių centras per Kėdainių miesto vietos veiklos grupę, skirtas socialinės atskirties mažinimui Kėdainių mieste. Šio projekto veiklose dalyvauti gali visi kėdainiečiai vienaip ar kitaip išgyvenantys socialinės atskirties riziką: neįgalūs asmenys ir jų šeimos nariai, vienišos mamos, bedarbiai, priklausomi asmenys, daugiavaikių šeimų nariai ir kt. Projektu siekiame, kad žmonės neužsidarytų ir pamatytų, jog galimybių yra daug.

Kol kas veiklos vyksta virtualiai, kai tik bus leista, kontaktinius užsiėmimus atnaujinsime.

Moterų krizių centras vykdo švietėjišką veiklą, skirtą visiems Kėdainių bendruomenės nariams.

Draugų ratas neiširo

 Ar karantino metu nenutrūko ryšys su savanoriais, pagalbininkais?

–  Ne, atvirkščiai, ryšys labai stiprus. Džiaugiuosi, kad Moterų krizių centras turi didelį draugų ratą. Mes draugais vadiname ir tuos žmones, kurie mums padeda, ir tuos, kuriems mes padedame arba anksčiau padėjome, o dabar visa tai išaugo į gražią draugystę. Krizių centro veikla nėra vien kova su smurtu artimoje aplinkoje, prevencinis darbas, tai yra ir Daiktų banko, Maisto banko veikla, projektai, skirti šeimos gerovei didinti, moters psichologinei būsenai stiprinti. Todėl mums labai reikalinga draugų pagalba.

Norėčiau pasidžiaugti Moterų krizių centro viena iš stiprybių – tvirta savanorių komanda. Tai moterys, kurios nori savo širdies šiluma dalintis su kitais, save realizuoti per savanorystę. Pavyzdžiui, pirmojo karantino metu krizių centro savanorės siuvo apsaugines veido kaukes ir perdavė jas tiems, kam labiausiai jų reikėjo: Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, Kėdainių bendruomenės socialinio centro Nakvynės namų gyventojams bei Kėdainių rajono Kalnaberžės kaimo gyventojams. Priemones apsauginių kaukių siuvimui parūpino Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga.

Išgirsti, išjausti, išdrįsti

 Jeigu jau prakalbome apie pavojus ir įtampą, kuriuos kelia užsitęsusi izoliacija, tai tikriausiai atokiose vietovėse gyvenančios socialiai pažeidžiamos moterys atsidūrė dar didesnėje atskirtyje?

–  Būtent skleisdami žinią atokiau gyvenančioms moterims, po pirmojo karantino pradėjome iniciatyvą „3 iš: Išgirsk, Išjausk, Išdrįsk“. Remiantis statistika, 3 iš 10 Lietuvos moterų patiria vienokį ar kitokį smurtą. Dažnai moterys žino vienintelę smurto rūšį – fizinį smurtą. Tačiau labai paplitęs psichologinis smurtas, turintis daugybę atspalvių. Tai draudimas bendrauti su artimais žmonėmis, kuomet smurtautojas siekia įgyti galios poziciją ir uždraudžia su bet kuo kalbėti ir bet kam skųstis. Seksualinis smurtas vyksta, jeigu vyras verčia moterį atlikti „pareigą“, o prieš tai ją žemino, išvadino negražiais žodžiais. Moteris priversta paminti savo orumą ir, bijodama, kad nebūtų blogiau, kad nekiltų triukšmas, nepradėtų klykti vaikai, neįsikištų kaimynai, ji turi tai daryti. Yra ir ekonominis smurtas, kuomet vyras visiškai kontroliuoja moters pinigus. Tad mes šia iniciatyva siekiame informuoti apie smurto artimoje aplinkoje rūšis ir pagalbos galimybes. Susitikimų metu dalijame skrajutes, patikiname, kad pagalbos galimybės yra, reikia tik ryžtis jos prašyti. Iniciatyvą sustiprina tai, kad ją vykdo Moterų krizių centro darbuotoja ir savanorė. Kadangi mūsų savanorių gretos labai plačios, yra moterų iš įvairių sričių, su įvairiais pomėgiais, tai sukūrėme tokį veiklos formatą: pirmoje susitikimo dalyje specialistas teikia informaciją, inicijuoja diskusiją, o kitoje dalyje moteris savanorė pristato kokią nors veiklą. Pavyzdžiui, vienoje išvykoje, Pelėdnagių seniūnijoje, savanorė kosmetologė patarė, kaip prižiūrėti odą, pasidaryti lengvą makiažą, padovanojo kosmetikos priemonių. Po to buvome Tiskūnuose, ten kita savanorė pasakojo, kaip galima pasidaryti gyvenimo koliažą ir paanalizuoti savo vidinį pasaulį. Viską sustabdė karantinas, tačiau kai tik bus duotas leidimas, vėl važiuosime pas moteris, nedideliame ratelyje, ramioje aplinkoje rengsime susitikimus.

Plečia pagalbą maisto produktais

 Socialinės pagalbos tarnybos pastebi augantį skurdą. Kokia moterų krizių centro patirtis, ar galima sakyti, kad dėl karantino pablogėjo šeimų ekonominė padėtis?

–  Bendraujame su šeimomis telefonu ir girdime, kad daug žmonių neteko darbo, kad finansinė padėtis yra pablogėjusi. Nusprendėme į tai reaguoti – dar anksčiau Moterų krizių centras buvo sudaręs sutartį su Maisto banku, bet tą veiklą vykdėme epizodiškai. Dabar nusprendėme dirbti intensyviau, nes tikrai jaučiame poreikį. Padedame žmonėms dalindami ilgesnio galiojimo maisto produktus. Mūsų Daiktų banke, kuris yra Kėdainių specialiosios mokyklos patalpose, įrengiame vieną patalpą Maisto bankui. Nusprendėme, kad dirbsime dar vieną dieną per savaitę – šeštadienį, kad būtų patogu apsilankyti toms šeimoms, kuriose tėvai ar vienas iš tėvų dirba. Spausdinsime skrajutes, dalinsime daugiabučiuose, ragindami pasidalinti žiniomis apie galimybę su senais, neįgaliais žmonėmis, sunkiai besiverčiančiomis šeimomis. Taip pat bendradarbiaujame su savivaldybės Socialinės paramos skyriumi, kurio darbuotojai pagalbos reikalingiems žmonėms gali pranešti apie mūsų veiklą. Daiktų ir Maisto banko lankytojų patogumui parūpinome atskirą telefono numerį. Dabar visą informaciją išsamiai galima gauti paskambinus numeriu 8 603 35 441.

Tiesa, kadangi šiuo metu negalime užtikrinti saugaus lankymosi, Daiktų banko veikla buvo pristabdyta. Kadangi žmonės norėjo dalintis daiktais ir rūbais viso karantino metu, esame prikaupę jų daug. Kai tik baigsis karantinas, mes pradėsime dalinti, priimsime žmones.

Kėdainių rajono moterų krizių centro kontaktai:

Kėdainių rajono Moterų krizių centras
Skongalio g. 23A, Kėdainiai
Skambinti (8-633) 30 805
El. paštas – mkcentras@gmail.com

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.