Šiandien – Užgavėnės. Laukan varant žiemą neišsiverčiama be Užgavėnių kaukių. O jos, kaip sykis, jau ir Kėdainiuose. Į krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą Arnetų name sugužėjo tautodailininko Alberto Valikonio rankomis sukurti įspūdingi Užgavėnių personažai.

„Kurdamas šias kaukes, įdėjau ne tik darbą, bet ir dalelę širdies. Jeigu patiko – aš laimingas. Jei nepatiko, greta mano darbų rasite albumą, jame parašykite kodėl,  tai mane paskatins dar labiau susikaupti ir tobulėti. Didžiausia žmogaus misija: išeinant – šį pasaulį palikti nors truputį gražesniu…“, – teigė panevėžietis tautodailininkas Albertas Valikonis.

Beje, meninkas yra mokęsis Pagirių vidurinėje mokykloje. Čia jo domėjimąsi menais pastebėjo ir didelę įtaką kūrybai turėjo dailės mokytoja Genovaitė Vanagienė bei darbų mokytojas Jonas Vanagas.

Albertas Valikonis jau mokykloje, per darbų pamokas susipažinęs su drožybos pagrindais, droždavo tautines prieverpstes, kitus nedidelius kūrinėlius ir rengdavo parodas. Dailės mokytoja skatino tapyti akvarele, mokė kaligrafinio šrifto, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jam vis tik arčiausia sielos yra medis. Per gyvenimą panevėžietis yra išdrožęs nemažai šaukštų, kaukių, sodo skulptūrų, koplytstulpių, kryžių. Alberto Valikonio darbai yra iškeliavę į Angliją, Portugaliją, Ukrainą, JAV. 2011 metais šis kūrėjas tapo Lietuvos Tautodailininkų sąjungos nariu.

Arnetų name eksponuojamos labai žaismingos ir išraiškingos Užgavėnių personažus: raganas, velnius, čigonus, ožkas ir kitus gyvūnus atspindinčios kaukės kėdainiečius džiugins iki kovo 17 d.

Užgavėnės – be linksmybių

Kėdainių kultūros centras dėl karo padėties Ukrainoje nusprendė pakeisti Užgavėnių šventės formatą. Vietoj tradicinių atrakcijų ir šventės šurmulio, kėdainiečiai kviečiami pabūti vienybėje ir bendrystėje.

Šiandien 17 val. prie Kėdainių kultūros centro (J. Basanavičiaus g. 4) bus dainuojamos liaudies ir patriotinės dainos su folkloro kolektyvais „Kleketukai“ ir „Jorija“, taip pat ant laužo bus sudeginta Čiučela – skausmo, nerimo, abejonių simbolis, kartu su juo – didžiausios šių dienų pasaulio blogybės.

Užgavėnių tradicijų gausa

Užgavėnės švenčiamos likus septyniom savaitėm (46 dienom) iki Velykų. Tai tarsi takoskyra tarp žiemos ir prasidedančio pavasario.

Tądien būdavo stebimi orai: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.

Senoliai tikėdavę, kad tądien nevalia sunkiai dirbti, nes tada visus metus poilsio neturėsi, o darbų niekada negalėsi pabaigti. Bet, štai, linksmybių per Užgavėnes netrūkdavo. Būdavo rengiamos persirengėlių eitynės. Po keisčiausiomis kaukėmis ir spalvotais aprėdais pasislėpę žmonės nevengdavo pasišaipyti tiek iš visokių negerovių, tiek ir iš pačių savęs.

Vieni svarbiausių akcentų – žaisminga Lašininio ir Kanapinio kova, simbolizuojanti žiemos išvarymą, bei Morės sudeginimas – apsivalymas nuo per metus susikaupusių blogybių.

Per Užgavėnes dar buvo svarbu kuo daugiau ir kuo sočiau pavalgyti. Populiariausi – blynai, juos kepdavo įvairiausių dydžių, formų ir receptų. Be šio patiekalo neapsieinama iki šiol. Kai kas ir riebios mėsos tądien užkerta, mat kitą dieną laukia pasninkas – Pelenų diena. Sulig ja prasideda Gavėnia, kuri tęsiasi iki pat Velykų. Šiuo laikotarpiu vengiama triukšmingų pasilinksminimų, penktadieniais pasninkaujama, o bažnyčiose tikintieji eina Kryžiaus kelio procesijoje.

Lietuvos liaudies buities muziejaus nuotr.

Panašios naujienos