Žemdirbystės institute vykusi tradicinė kasmetinė jau 48-oji mokslinė konferencija tradiciškai prasidėjo Vytauto Vazalinsko premijos įteikimu. 

Dešimtoji V. Vazalinsko premija įteikta profesoriams Gediminui Staugaičiui (kairėje) ir Zigmui Vaišvilai.

Dešimtoji V. Vazalinsko premija įteikta profesoriams Gediminui Staugaičiui (kairėje) ir Zigmui Vaišvilai.

Autoritetinga komisija šįmet premiją skyrė dviem profesoriams, habilituotiems daktarams Gediminui Staugaičiui ir Zigmui Vaišvilai. Jie įvertinti už penkerių metų darbų ciklą „Lietuvos žemės našumo vertinimas ir augalų mitybos optimizavimas“.
Profesorių duetas tapo dešimtosios premijos laureatais. Pasak pačių laureatų, jiems didelė garbė būti pastebėtiems ir apdovanotiems nusipelniusio agronomo Vytauto Vazalinsko premija, kurią 1996 metais įsteigti inicijavo Veronika Vasiliauskienė.
„Mes jau kurį laiką tyrinėjame Lietuvos dirvožemį, nes ilgus metus gyvenome pagal senų tyrimų duomenis. Mes stengiamės pateikti kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją žemdirbiams, kad jie žinotų, kokią žemę dirba ir kiek jai reikia papildomų priedų, kad būtų užauginami norimi derliai.
Atlikdami tyrimus pastebėjome, kad kai kurie žemių savininkai gana neatsakingai elgiasi su trąšomis, ypač azotinėmis.
Gamtos sąlygos turi įtakos azoto užsibuvimui žemėje – jei metai lietingi, tai azotas greičiau nuplaunamas į giliuosius sluoksnius. Tada tręšti reikia daugiau. Tačiau neretai matome, kad trąšos beriamos pagal vienus skaičiavimus. Mūsų noras kuo labiau tausoti žemę“, – sakė profesorius Gediminas Staugaitis. Jis pastebėjo, kad nors derlingiausios žemės yra Vidurio Lietuvoje, tačiau ir kitose vietovėse, tinkamai naudojant trąšas, užauginami gana neblogi derliai.
Sveikindamas naujuosius laureatus, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius pasidžiaugė, kad V. Vazalinsko premijos laureatų šeimą papildė labai atsakingi mokslo darbuotojai.
Z. Dabkevičius duodamas startą konferencijai „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“ sakė, kad praėję metai buvo itin darbingi: „Mūsų mokslininkai nuveikė daug darbų. Baigėme įgyvendinti šešias ilgalaikes programas, be to, vykdėme projektus pagal pasirašytas 170 sutarčių. Mūsų mokslininkai parašė daugybę straipsnių, remdamiesi savo atliekamais tyrimais. Visos žinios pasiekia reikiamą auditoriją – tuos, kas dirba žemę. Džiaugiamės, kad pernai atidarėme ne vieną laboratoriją, baigėme tvarkyti centro rūmus ir aplinką.
Šįmet mūsų laukia tęstiniai darbai. Tad tikiuosi, kad trijų dienų konferencija bus ne tik naudinga apžvelgiant nuveiktą kelią, bet ir planuojant naujas veiklas.“
Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas taip pat pasidžiaugė praėjusių metų produktyvumu ir gyrė kolegų darbus ekologijos tyrinėjimų srityje: „Mūsų mokslininkai daug nuveikė tyrinėdami ir stebėdami ekologinius ūkius. Rezultatai rodo, kad ekologiniuose ūkiuose sutinkama įvairių ligų ir kenkėjų, kurie vienaip ar kitaip veikia produkciją. Matome, kad padarėme pradžią ir turime toliau stebėti ekologinius ūkius.
Be to, daug buvo dirbta tiriant dirvožemius ir siekiant juos geriau išnaudoti, taip pat sėkmingai tvarkėmės su selekcijos programomis. Kadangi šįmet švenčiame instituto šešiasdešimtąjį gimtadienį, tai turime gražių planų, kaip sėkmingais darbais įprasminti nueitą kelią.“