Už kūrenimą draudžiamomis medžiagomis – baudos

Orams besikeičiant, padaugėjo ir gyventojų pranešimų apie atliekų deginimą, todėl aplinkosaugininkai primena – individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. O jei kūrenama draudžiamomis medžiagomis, gresia bauda.

„Nors pranešimų padaugėjo, pastebime, ne visi jie pasitvirtina. Tačiau labai svarbu, kad gyventojai yra aktyvūs ir įtarę, kad gali būti kūrenama atliekomis, kreipiasi į aplinkosaugininkus. Mums svarbu bendras tikslas – geresnė oro kokybė. Tad, jei pamatėte ir įtariate, kad kažkas namuose arba garaže degina atliekas, nedelskite – skambinkite telefonu 112 arba Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995“, – sako Aplinkos apsaugos departamento atstovė E. Pipiraitė.

Kaip teigia aplinkosaugininkė, deginamų kenksmingų medžiagų galima aptikti ne vien pramoniniuose rajonuose ar garažų masyvuose.

Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas.

„Deja, užterštumas juntamas ir individualių namų rajonuose, nes kai kurie gyventojai patalpas šildo bet kuo: senais baldais ar net cheminėmis medžiagomis apdorotais mediniais geležinkelio pabėgiais.

Kūrenamos atliekos labai teršia orą, gruntinius vandenis, be to, žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Greta individualių namų gyvenantys žmonės jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti kosulį, o alergiškiems žmonėms – net astmos priepuolį. Taigi, jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, ir panašiai“, – primena E. Pipiraitė.

Tarša – ir iš pelenų

Reikia nepamiršti, kad aplinką gali teršti ir likę pelenai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus išbarsčius lauke, šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis.

Jokiu būdu – ne alyva

Kaip teigia aplinkosaugininkai, bene didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą – deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės, sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, po to ir gruntinį vandenį.

Pažeidėjams – baudos

Už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.

Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.

„Kėdainių mugės“ ir Aplinkos apsaugos departamento inf.