Už Kėdainius dešimtmečiu vyresnė Šėta šventė 660-tąjį jubiliejų

Praėjusį savaitgalį vasaros pradžios saulė ypatingiau švietė virš Šėtos, mat miestelio bendruomenė su gausiu būriu kraštiečių bei svečių šventė miestelio 660-tąjį jubiliejų. Šėtiškiai gali didžiuotis, mat jų miestelis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dešimčia metų anksčiau už Kėdainius, šiemet minėsiančius 650-tąjį jubiliejų.

Išrinkti „Metų kraštiečiai“

Miestelio šventė prasidėjo Šv. Mišiomis už Šėtos kraštą Švč. Trejybės bažnyčioje, kur vyko ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solisto Egidijaus Bavikino koncertas. Po to – Pavasarininkų kryžiaus pašventinimo ceremonija ir iškilminga eisena nuo Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios link Šėtos bendruomenės parko ir gimnazijos vidinio kiemo.

Iš anksto paskelbus Šėtos „Metų kraštiečio“ rinkimus, žmonės aktyviai siūlė kandidatus. Už ilgametį, sąžiningą ir reikšmingą prisidėjimą prie Šėtos miestelio gerovės, nuoširdų rūpinimąsi seniūnijos, bažnyčios bei bendruomenės reikalais „Metų kraštiete“ išrinkta Rūtelė Ona Venclovienė, o „Metų kraštiečiu“ tapo Juozas Dirsė.

Išrinktus kraštiečius apdovanojo Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.

Atstatė kryžių

,,Šiandien Šėtoje gyvena iki 800 gyventojų, labiausiai džiugina matant besikuriančias jaunas šeimas. Šėta gražėja, o tuščių namų nėra daug. Šie metai ypatingi dar ir tuo, kad rugpjūčio mėnesį Šėtoje turėsime Kėdainių krašto bendruomenių sąskrydį. Baigus vieną šventę, ruošimės kitai“, – teigė bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė.

S. Barzdienė, kalbėdama apie bendruomenės gerus darbus, paminėjo šiais metais Pavasarininkų kryžiaus atstatymo ceremoniją. Šis kryžius, pasak jos, sutelkė visą Šėtos bendruomenę.

S. Barzdienė, kalbėdama apie bendruomenės gerus darbus, paminėjo šiais metais Pavasarininkų kryžiaus atstatymo ceremoniją. Šis kryžius, pasak jos, sutelkė visą Šėtos bendruomenę, seniūniją, bažnyčią, kultūros centrą – visų pastangų dėka kryžius stovi vietoje, kuri ir įprasta šėtiškiams.

Prie to daug prisidėjo ūkininkai, bendruomenės nariai: kiekvienas pagal savo galimybes, vieni – pinigais, kiti – darbais, treti – geru palaikymo žodžiu, gal ir kritikos prieskoniu.

Šėtiškiams linkėjo sveikatos ir darnos

Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša pripažino, kad šėtiškiai gyvena neblogai, ypač darbingas buvo pastarasis mėnuo, kadangi reikėjo ruoštis miestelio šventei.

,,Pernai vėjas iškrėtė eibių – nuvertė prieš bažnyčią stovėjusį kryžių, todėl visi susitelkė, ypač Šėtos bendruomenė, ūkininkai, ir jį atstatėme bendromis jėgomis. Miestelyje sodinome gėles, šienavome žolę. Visi dirbom, o šiandien galime švęsti“, – šventiškai nusiteikęs kalbėjo seniūnas R. Boreiša.

Pasak seniūno, galima pasigirti didele ūkininkų gausa, o vienas iš stambesnių ūkininkų – Vytautas Barzda – gerokai prisidėjo prie kryžiaus atstatymo ir parūpino medienos.

„Norėtųsi, kad į Šėtą iš užsienio grįžtų daugiau jaunimo, nors jauni žmonės Šėtoje kuriasi“, – sakė R. Boreiša, o seniūnijos gyventojams linkėjo sveikatos, stiprybės, darnos, susiklausymo, kad būtų kuo mažiau pykčių ir pavydo. Taip pat sveikinimai Tėvo dienos proga nuskambėjo ir visiems tėčiams.

Net negalvoja išvažiuoti iš Šėtos

Šventėje pakalbinta „Metų kraštiete“ tapusi Rūtelė Ona Venclovienė pasakojo, kad į Šėtą atvyko būdama jauna specialistė. Pirmosios savaitės buvo labai sunkios, tad kilo minčių išvykti. Vėliau, pažinus žmones, tokių minčių nebeliko.

„Dabar viskas čia įprasta, atrodo, kad aš visą laiką Šėtoje ir gyvenau. Dirbau veterinarijos gydytoja, sekėsi gerai, darbą labai mėgau. Jau daugiau nei dvidešimt metų esu pensininkė, bet darbo pagal savo specialybę labai pasiilgstu. Mūsų Šėtos bendruomenė labai draugiška, bendruomenės pirmininkė Sandra – organizuota, moka visus suburti“, – kalbėjo miestelio senbuvė.

Iš anksto paskelbus Šėtos „Metų kraštiečio“ rinkimus, žmonės aktyviai siūlė kandidatus.

,,Man viskas labai gerai, metai atgyventi. Viskas tvarkoje ir Šėtai. Matote, kaip gražiai atrodo, tad ko daugiau reikia? Čia gyvenu daugiau nei aštuoniasdešimt metų. Teko dirbti įvairius darbus – vairuotoju, Šėtos gaisrinėje. Tada buvo gerai ir dabar gerai.

Visko yra, tik pinigų reikia. Turiu dar draugų, savo amžininkų, bet jau nedaug – vienas kitas. Tik dabartinis jaunimas nenori dirbti, nori tik gyventi gerai. Linkėčiau šėtiškiams toliau taip tvarkytis, kaip dabar tvarkosi“, – mintimis dalinosi „Metų kraštietis“ Juozas Dirsė.

Jauna šeima džiaugiasi gyvenimu Šėtoje

Šventėje sutikta Šėtos gimnaziją baigusi Donata Vaičeliūnienė pasakojo, kad yra baigusi Lietuvos žemės ūkio universitetą, paskui Kauno technologijos universitetą, dabar studijuoja Klaipėdos universitete.

,,Mano vyras kilęs iš Radviliškio, dešimt metų gyvenome Kaune. Paskui jis sugalvojo, kad nori būti ūkininkas ir ūkininkauti mano tėviškėje. Neprieštaravau, nors iš tikrųjų buvo šokas, buvo ir ašarų. Bet vis tiek gera sugrįžti pas tėvus, šalia gyvena mano broliai.

Šiuo metu gyvename pas tėvus, bet jau greitai turėtume įsikelti į savus namus. Esame smulkūs ūkininkai, bet mums užtenka. Turime 100 mėsinių angusų veislės galvijų, auginame rapsus, javus.

Mūsų turtas yra trys vaikai – 12 metų Daina, 10 metų Deividas Darius ir 4 mėnesių Danielė. Dabar net neįsivaizduoju, kaip galima gyventi Kaune ir turėti tris vaikus, nes mieste pakankamai brangus ir pragyvenimas. Čia turime savą kiemą, čia pat tėvai, brolis, mes vieni kitiems padedame.

Kiek galiu, tiek dalyvauju ir bendruomenės veikloje. Manau, kad ateityje tikrai galėsiu save realizuoti, savo žinias pritaikyti gyvendama Šėtoje“, – kalbėjo jauna moteris.

Aukščiausia bažnyčia Kėdainių rajone

Apie Šėtos krašto istoriją pasakojusi Kėdainių daugiakultūrio centro vadovė, Šėtos gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Pečiulytė pasidžiaugė, kad Šėta šiais metais mininti 660-ties metų jubiliejų ir yra dešimčia metų anksčiau paminėta, nei Kėdainiai.

,,Gaila, kad Šėta įsikūrusi prie nedidelio Obelies upelio, todėl mes ir neišaugome į didesnį miestą taip, kaip Kėdainiai prie Nevėžio. Miestų dydį lemia susisiekimas, o ankstesniais laikais svarbu buvo upės dydis, plotis ir prekyba.

Bet kokiu atveju, Šėta turi kuo didžiuotis, nes mes turime trečią pagal senumą Kėdainių rajone bažnyčią. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1499-aisiais metais, jai savininkai užrašė net 180 ha žemės. Dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia buvo pastatyta XVIII a. pabaigoje, o 1900-aisiais metais iškilo 37 metrų aukščio bokštas. Tai aukščiausia bažnyčia Kėdainių rajone“, – pastebėjo istorikė.

Garsėjo gelumbės prekyba

Pasak A. Pečiulytės, dar vienas įdomus akcentas – miestelyje be žydų bendruomenės, kuri čia atsirado XVIII a. pradžioje, gyveno ir karaimai. Yra minima, kad 1697 m. miestelyje buvo net 36 karaimai.

Minimas karaimų kalnelis, bet jo žmonės jau nebepamena, o po XVIII a. praūžusios maro epidemijos karaimų nebeliko.

XIX a. pabaigoje Šėta suklestėjo, miestelyje užfiksuota net 1670 gyventojų. Iš jų – 1135 žydai. Gausi jų bendruomenė miestelyje vystė ir savo verslus – čia būta banko, daug krautuvių, užeigų, karčiamų. Minima ir didžiulė sinagoga, taip pat mokykla.

Šalia Šėtos buvusio Mitėniškių dvaro savininkas Juozapas Montvila, norėdamas pagyvinti Lietuvos gyventojų bei Šėtos krašto verslumą, įsteigė audimo mokyklėlę ,,Birutė“ ir nupirko 40 audimo staklių. Jos išdalintos moterims, kurios norėjo išmokti austi, o netrukus po to Šėta ėmė garsėti gelumbės prekyba.

Originalus fermentinis sūris iš Šėtos

Tarpukariu Šėtos gyventojų skaičius sumažėjo iki maždaug 800, tačiau gyvenimas čia kunkuliavo.

Akiras Biržys, legendinis Pupų Dėdė, Kėdainių apskritį aprašęs 1934 m. išleistoje knygoje, rašė, kad Šėtos miestelyje buvo 74 parduotuvės (dabar – 2), įvairių užeigėlių, dirbtuvėlių.

Šėta ilgai neturėjo elektros – ji įvesta tik 1939 metais, miestelyje pastačius pieninę.

Kaip pasakojo A. Pečiulytė, Šėta ilgai neturėjo elektros – ji įvesta tik 1939 metais, miestelyje pastačius pieninę. Beje, ji buvo viena iš didžiausių Lietuvoje. Sovietmečiu pieninėje buvo sukurtas originalus fermentinio ,,Šėtos“ sūrio receptas.

Daug žalos miesteliui padarė okupacija, per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Šėta kelis kartus degė. Miestelio neaplenkė Holokaustas, tremtys. Čia taip pat aktyviai veikė partizanai.

„Bet iš tikrųjų miestelis išliko, auga, renovuojami pastatai, žmonės atsikelia gyventi iš kitų vietų. Aš tikiu, kad tokie jubiliejiniai paminėjimai verčia bendruomenę susitelkti, pasidžiaugti vieniems kitais, po pandemijos susitikti, pabendrauti, pabūti kartu“ – teigė A. Pečiulytė.

Šventė baigėsi bėgimu

Vaikams šventėje buvo skirta „Lauros studijos“ linksmoji muzikinė programa, koncertavo Kėdainių kultūros centro popchoro „Perliukai“ bei Šėtos gimnazijos jaunieji atlikėjai.

Didelio susidomėjimo sulaukė grupės „Nerija“ bei grupės „Bernužėliai“ koncertas. Šventės metu vyko Kauno miesto muziejaus projekto „Keliaujantys šeimadieniai“ edukacijos, veikė prekybininkų, amatininkų, tautodailininkų mugė. Renginyje dalyvavo Kauno apskrities VPK Kėdainių r. bendruomenės pareigūnai. Šventę vedė Urtė Smulskytė ir Lukas Auksoraitis. Jubiliejinę Šėtos miestelio šventę vainikavo šventinis fejerverkas.

Antrąją šventės dieną sporto entuziastai susitiko prie šventinio ,,Šėtos bėgimo 2022“ starto linijos. Visų amžiaus grupių nugalėtojai apdovanoti taurėmis, medaliais ir atminimo dovanomis.

A. Raicevičienės nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Bendruomenę sveikino Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša.