Trečiadienis, 19 vasario, 2025
-0.7 C
Kėdainiai
PradžiaIš arčiauUkrainos karo medikus remianti organizacija: „Vešime paramą tol, kol jos reikės“

Ukrainos karo medikus remianti organizacija: „Vešime paramą tol, kol jos reikės“

-

Netrukus sukaks 2 metai, kai Ukraina ginasi nuo brutalios, Rusijos sukeltos plataus masto invazijos. Parama Ukrainos karo medikams besirūpinančio Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos (LARD) paramos fondo valdybos nario gydytojo Roko Tamošausko teigimu, karo nuovargis ir paramos trūkumas vis dar išlieka aktualus, tačiau optimizmo suteikia susitikimai su Ukrainos kariais, medikais, savanoriais.

„Priemonių poreikis nemažėja. Paklausiausia prekė, ko gero, yra automobiliai sužeistiesiems evakuoti – daug jų netenkama dėl apšaudymų, daug sulūžta, kai tenka važiuoti bombų sunaikintais keliais.

Visuomet reikalingi minkšti neštuvai ir autonomiškai šildančios antklodės sužeistųjų evakuacijai, kraujo perpylimo sistemos, šilti drabužiai bei miegmaišiai.

Nebegirdime didesnio poreikio gauti dirbtinės plaučių ventiliacijos priemonių, kaklo įtvarų, atvirus ir saugius  kvėpavimo takus užtikrinančių sistemų.

Tai leidžia manyti, jog karo medikai arba iš tiesų yra jau pakankamai apsirūpinę minėtomis priemonėmis, arba daug sunkias galvos, kaklo ir krūtinės ląstos traumas patyrusių karių, kurie patys nebegali kvėpuoti, negauna visos reikalingos pirmosios pagalbos mūšio lauke ir, tikriausiai, neišgyvena“, – sako R. Tamošauskas.

Jaučią nuovargį, tačiau rems tiek, kiek reikės

R.Tamošauskas.

Šiuo metu Ukrainoje vyraujančias nuotaikas R. Tamošauskas įvardina kaip „įvairias“ – tenka pabendrauti tiek su labai pesimistiškai nusiteikusiais vilkikų vairuotojais ar automobilių gabentojais, tiek su optimizmu ir pozityvumu trykštančiais kariais.

„Lietuvos anesteziologai reanimatologai siekia ir perduoti savo profesinę patirtį, ir pasidalinti žiniomis su ukrainiečiais kolegomis.

Lankantis ir dirbant karo ligoninėse, mums tenka pasikalbėti su galūnių netekusiais kariais.

Bendraudami su jais mes jaučiamės labai maži: žmonės, kai kurie netekę net trijų galūnių – abiejų kojų ir vienos rankos – nepraranda vilties ir visomis likusiomis jėgomis bando „kabintis“ į visavertį gyvenimą.

Dėl to, kaip jie stengiasi reabilitacijos salėse ir bando kuo greičiau priprasti prie protezų, nusipelno pačių gražiausių žodžių ir didžiausios įmanomos pagarbos.

Neretai kariai po gydymo, protezavimo ir reabilitacijos grįžta į karo tarnybą, kur atlieka instruktorių, dronų pilotų ir kitas svarbias funkcijas Ukrainos ginkluotose pajėgose. Toks atkaklumas ir nepalaužiama valia neapsakomai įkvepia“, –  dalinasi pašnekovas.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbos apie visuomenės jaučiamą karo nuovargį. Gydytojas neslepia, kad nuovargį jaučia ir fondo nariai – 10 kartų per metus nuvykti į kariaujančią Ukrainą tikrai nėra lengva.

„Ten nenuskrisi lėktuvu: kelionės yra sunkios, jos prailgsta, o laukiant prie sienos ar „baladojantis“ ankštuose traukinio vagonuose grįžtant atgal į Lietuvą sugadinama daug nervų.

Kelionėse patiriamos išlaidos už degalus, traukinio ar lėktuvo bilietus „pramušė“ nemenką skylę ir asmeniniuose finansuose.

Tačiau geriausia motyvacija tęsti pradėtus darbus yra bendravimas su kariaujančiais vyrais ir moterimis. Jų istorijos, entuziazmas, ramybė ir tikėjimas sustiprina, įkvepia ir užkrečia. Būtent todėl ir rinksime bei vešime paramą tol, kol jos reikės“, – pabrėžia fondo narys.

Paklaustas, kodėl net ir pati menkiausia parama Ukrainai yra svarbi, R. Tamošauskas atsako, kad remdami Ukrainą padedame tiek karo niokojamai šaliai, tiek sau patiems. Jo manymu,

Ukraina gina visų mūsų laisvę, o parama karo niokojamai šaliai prisideda ir prie bendro regiono saugumo.

„Šiandien Ukraina gina ne tik savo žmones ir teritoriją, bet ir siekia apsaugoti visas svarbiausias demokratijos vertybes.

Šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“ – toks suprantamas ir artimas tiek Lietuvos ir Lenkijos sukilimų prieš Rusijos okupantus, tiek ir Sąjūdžio laikais, nepraranda aktualumo ir šiandien“, – reziumuoja pašnekovas.

Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai

(R. Tamašausko asmeninio archyvo nuotraukos)

Taip pat skaitykite