Gegužės 22-ąją Akademijoje vykusiame XXVII Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime dalyvavo maždaug 120 delegatų.

XXVII ūkininkų sąjungos suvažiavime priimta rezoliucija, kuria bus kreipiamasi į atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas, kad būtų atkreiptas dėmesys į pačias svarbiausias žemdirbių aktualijas.

XXVII ūkininkų sąjungos suvažiavime priimta rezoliucija, kuria bus kreipiamasi į atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas, kad būtų atkreiptas dėmesys į pačias svarbiausias žemdirbių aktualijas.

Į kasmetinį svarbiausią renginį susirinkę šalies ūkininkai iš 42 rajoninių organizacijų ne tik apžvelgė praėjusių metų veiklas, bet ir diskutavo apie nūdienos aktualijas.
Ūkininkų problemomis domėjosi ir europarlamentaras Bronis Ropė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, įvairių organizacijų vadovai.

Pasigenda analizių
Trečią kadenciją ūkininkų sąjungai vadovaujantis Jonas Talmantas, apžvelgdamas praėjusius metus, sakė, kad ūkininko, kaip ir bet kurio visuomenės nario, gyvenimą lanko tam tikri pakilimai, kritimai ir tik retkarčiais tarp jų pasitaikantys trumpi atokvėpiai, kai tiesiog reikia dirbti kasdieninius darbus.
„Praėjo 25 Lietuvos nepriklausomybės metai. Valdant net šešiolikai Lietuvos Respublikos vyriausybių ir vykstant trims Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos reformoms dalis ūkių išlaikė savo veiklą, ją sustiprino, perdavė vaikams, kiti dėl nepamatuotų galimybių sužlugo. Kiekviena tvarka padarė įtaką ūkininkų gyvenimui, reglamentuodama jų veiklą, nuolat keisdama mokesčių politiką, įvesdama daugiau biurokratijos. Per visus tuos metus tikriausiai buvo padaryta visokių užsakomųjų tyrimų apie Lietuvos žemės ūkio ateitį, tik kur jos yra? Vis dar pasigendame nacionalinių išsamių analizių, kurios būtų pagrįstos Lietuvos mokslininkų išvadomis. Taip pat nėra nacionalinių rimtų įžvalgų, tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių perspektyvų, prognozių, kaip gali pasikeisti žemės ūkio sektoriuje užsiimančių Lietuvos gyventojų gyvenimas, atskiro sektoriaus vystymasis įvedus vieną ar kitą naujai politikoje siūlomą komponentą. Kad sektorius vystytųsi visapusiškai, būtina numatyti tolygios visų žemės ūkio šakų plėtros rėmimą. Jau eilė metų blaškomės gelbėdami vieną šaką, į šalį nustumdami kitas. Taip auga tik tarpusavio susipriešinimas“, – suvažiavime kalbėjo J. Talmantas.

„Kad sektorius vystytųsi visapusiškai, būtina numatyti tolygios visų žemės ūkio šakų plėtros rėmimą“, – suvažiavime kalbėjo J. Talmantas.

„Kad sektorius vystytųsi visapusiškai, būtina numatyti tolygios visų žemės ūkio šakų plėtros rėmimą“, – suvažiavime kalbėjo J. Talmantas.

Praėję metai buvo sudėtingi
Pasak sąjungos pirmininko, 2014 metai tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu buvo sudėtingi, su netikėtais posūkiais ir kupini įvairių iššūkių: „Ūkininkai esame priklausomi ne vien nuo oro sąlygų ar žemės derlingumo. Politiniai nesutarimai šiais laikais sprendžiami įvairiomis sankcijomis, ekonominiais šalių suvaržymais, piniginėmis baudomis. Vis dažniau žemdirbiai tampa įvairių įvykių sūkurio įkaitais, kaip parodė Rusijos embargas ar Afrikinis kiaulių maras, labai skaudžiai palietę Lietuvos žemės ūkį, ypač pieno ir mėsos sektorius“.

Paramos skirstyme mato spragų
Pastaruoju metu ūkininkai aktyviai reiškėsi derinant Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonių įgyvendinimo taisykles, tačiau į jų pasiūlymus nelabai buvo atsižvelgta.
„Ne kartą teikėme savo pastebėjimus ir siūlymus, buvo suremta nemažai iečių ir pykomės tarpusavyje. Kad paramos priemonės yra labai populiarios ir aktualios, parodė pasibaigęs paraiškų rinkimas paramai jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir vykstantis paraiškų rinkimas investicijoms. Kelis metus iš eilės nebuvo joms šaukimo teikti paraiškas. 2007–2013 metų laikotarpio lėšos ištirpo greitai, nesulaukus 2013 metų, o 2014–2020 metų laikotarpio programos šiaip ne taip prasidėjo 2015-aisiais. Jeigu atkreipsite dėmesį į šių priemonių populiarumą, šiais metais gali pasibaigti ir visas taip laukto laikotarpio aruodas.
Nepavykus su Žemės ūkio ministerija sutarti priemonių įgyvendinimo taisyklių rengimo etape, reikalaujant mūsų nariams, išsakėme savo įžvalgas ir nuogąstavimus Seimo Kaimo reikalų komitete, kreipėmės į visus Seimo narius, Ministrą Pirmininką ir reikalavome kuo greičiau stabdyti pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 m. priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vykstantį paraiškų rinkimą, kuris prasidėjo gegužės 4 d., ir raginome persvarstyti didžiausias paramos sumas vienam pareiškėjui, iš esmės keičiant taisykles paramai gauti. Mes sulaukėme kitų organizacijų pritarimo, kad maksimali paramos suma būtų mažinama iki 200 tūkst. eurų vienam projektui, paliekant galimybę gauti iki 400 tūkst. eurų per visą laikotarpį. Akivaizdu, kad ir praeinantis projektų balas bus labai aukštas. Reikia rasti pačius geriausius sprendimus, kad pagalbos sulauktų visi ūkiai“, – sakė J.  Talmantas.

Rūpi ir gazolis, ir žalinimas
Suvažiavime ne kartą nuskambėjo mintis, kas ūkininkas įgyvendina Bendrosios žemės ūkio politikos keliamus tikslus, todėl jis savo veikla gali ženkliai prisidėti kurdamas visuomenės gerovę, saugodamas aplinką. Tad natūralu, kad, norint pasiekti visus tenkinančius rezultatus, bendroji politika turi ne trukdyti, o padėti ūkininkui spręsti jam keliamus uždavinius.
Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas iškėlė aktualią gazolio problemą. Jo teigimu, dėl degalų paskirstymo klausimų yra daugiau negu atsakymų, o ministerija neturėtų pamiršti, kad kuro reikia ne tik sėjai, bet ir derliaus nuvežimui parduoti.
Suvažiavime dalyvavęs Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas sakė nesuprantąs, kodėl Lietuva pati save baudžia pernelyg sugriežtindama žalinimo reikalavimus. „Ūkininkas geriausiai žino, kaip ūkyje galima išlaikyti ekologinę pusiausvyrą. Ribotas tik dviejų žalinimo priemonių (pūdymo ir azotą fiksuojančių pasėlių) pasirinkimas Lietuvos atveju neleis pasiekti norimo rezultato aplinkosaugos atžvilgiu, kurį Europos Komisija numačiusi vertinti jau po dvejų metų. Ribojimu tik suvaržome ūkininkus, o ne apsisaugome nuo administracinių klaidų“, – sakė A. Macijauskas.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.