Praėjusią savaitę Kėdainių rajone užfiksuoti keli gaisrai, dėl kurių yra kalti… neužgesinti pelenai. O gal, tiks­liau, neapdairus žmonių elgesys.

Vos per kelias dienas nukentėjo ir privati žmogaus nuosavybė, ir savivaldybės turtas.

Pasak Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Andriaus Eidimto, tokio pobūdžio gaisrai, prasidėjus šildymo sezonui, nėra naujiena. Tai greičiau patvirtinimas, kad žmonės elgiasi labai neatsakingai.

„Neatsargus žmogaus elgesys dažnai kelia grėsmę ne tik jam pačiam ar aplinkiniams, bet ir jų turtui. Vos prieš kelias dienas ugniagesiams teko gesinti Miegėnuose kilusį gaisrą, kurio metu sudegė malkinė su joje buvusiomis malkomis (10 kub. m – aut. past.), keli plastikiniai atliekų konteineriai, apsilydė šalia stovėjusio automobilio detalės. Nuostoliai tikrai nemaži. Buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino, kad gaisras kilo nuo išpiltų neužgesintų pelenų.

Gaila, kad žmonės apie galimą grėsmę susimąsto tik tada, kai atsitinka nelaimė. Būna, kad tokie gaisrai pareikalauja ir žmonių gyvybių“, – įspėja ugniagesių tarnybos viršininkas.

Degė ir konteineriai

Vienas plastikinis atliekų konteineris dienos metu sudegė mieste, Miškininkų gatvėje, dar 5 antžeminiai konteineriai, skirti buitinėms ir rūšiuotoms atliekoms, paryčiais supleškėjo (pirminiais duomenimis, irgi nuo neatvėsintų pelenų) Aristavos kaime, Liepų al. ir Janušavos g. sankryžoje.

Apie šį įvykį tądien išgirdęs Vilainių seniūnas Antanas Bružas sakė numanantis, kodėl tai įvyko.

„Netikiu, kad kažkas būtų padegęs tuos konteinerius tyčia. Jie stovėjo greta daugiabučių namų, kuriuose centrinio šildymo nėra. Gyventojai šildo savo patalpas kūrendami savarankiškai. Mano nuomone, greičiausiai kuris nors gyventojas bus išsivalęs krosnį, o pelenus atnešęs ir supylęs į konteinerį. Jei jame buvo kokių popierių ar kitų degių medžiagų, o pelenai dar nebuvo visiškai užgesę, taip ir atsitiko, kad įsiplieskė ugnis“, – teigė seniūnas.

Trūksta sąmoningumo

Aristavos kaimo seniūnaitė Aušra Pačtauskienė irgi mano, kad žmonėms dar labai stinga sąmoningumo ir atsakomybės už savo poelgius.

„Vis dar yra žmonių, kurie neskaito taisyklių, todėl nežino, nei kaip atliekas reikia rūšiuoti, nei ką galima daryti, o ko – ne. Vienas žolių į konteinerius prideda, kitas pelenus išpila, svarbu tik iš namų ar savo kiemo išnešti ir išmesti bet kur. Šiuo klausimu kariaujame ir kariaujame, bet pakeisti žmonių elgseną yra labai sudėtinga.

Žinoma, galėjo kas nors į tuos konteinerius supilti dar karštus pelenus, bet kas dabar prisipažins? Jei kas nors matė, tai vargu ar pasakys. Kai šviesu, žmonės gal šiek tiek privengia netinkamai elgtis, o kai tamsu, tai išdrąsėja. Nežinom, kaip išspręsti tą problemą“, – sako seniūnaitė.

Išsemti pelenai turi būti visiškai atvėsinti ir tik tada supilti į plastikinį maišelį, kuris užrišamas ir išmetamas į komunalinių atliekų konteinerį.
(„Kėdainių mugės“ nuotr.)

Amžinas klausimas – kur dėti pelenus?

Ankstesniais laikais, kai žmonės dažniausiai kūrendavo malkomis, pelenus pildavo tiesiog ant daržo, nes tai – vertinga trąša, o kai daržų atsisakoma, tenka spręsti problemą, kur dėti besikaupiančius pelenus.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vyr. specialistės Agnės Širkienės, pelenus galima dėti į mišrių atliekų konteinerius, bet jie turi būti visiškai šalti, supilti į plastikinius maišelius, kuriuos reikia užrišti, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų. Draudžiama pilti pelenus, kurie ką tik buvo išsemti iš židinių, krosnių ar kietojo kuro katilų.

Kaip žinoti, kada pelenai jau yra atvėsę?

„Jei buvo deginamos sausos malkos, pelenai atvėsta greičiau, jei akmens anglis – tokiu atveju pelenus gali tekti laikyti 2–3 paras, nes tokio kuro liekanos ilgiau išsaugo šilumą. Išsemtus pelenus būtina laikyti nedegioje taroje, pavyzdžiui, metaliniame kibire. Geriausia turėti dvi talpas, į kurias pakaitomis būtų galima supilti pelenus ir laikyti, kol jie atvės.

Būna atvejų, kai žmonės pilnai neatvėsusius pelenus supila į plastikinį kibirą ir pastato lauke prie konteinerio ar kokio sandėliuko. Plastikinis kibiras pradega ir ugnis persimeta ant šalia esančių daiktų ar statinių“, – apie galimas pasekmes įspėja Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas A. Eidimtas.

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 156 punkte rašoma, kad smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.

Didžiuliai nuostoliai

Per šešis mėnesius Kėdainių rajone sudegė net 22 atliekų konteineriai. Tai – rajono savivaldybės turtas. Bendra sudegusių konteinerių vertė – daugiau nei 31 000 eurų.

Net 16 plastikinių konteinerių, stovėjusių Kėdainių mieste prie daugiabučių namų, garažų bendrijos „Elektra“ ir Pašilių soduose, buvo padegta tyčia. Birželio mėnesį policija sulaikė įtariamąjį, 32-ejų metų kėdainietį, kuris įvairiose rajono vietose padeginėjo negyvenamus statinius ir jau minėtus atliekų konteinerius. Dėl šių konteinerių sudeginimo savivaldybė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams yra pateikusi 24 058,51 Eur ieškinį. Posėdžiai dar vyksta, sprendimas nėra priimtas.

Dėl kokios priežasties iš tiesų sudegė konteineriai Aristavoje, galutinės inspektorių išvados dar nėra. Jei pasitvirtintų, kad taip nutiko dėl kažkieno supiltų neatvėsintų pelenų, kaltininkui grėstų baudžiamoji atsakomybė. Ji taikoma, kai padaryta žala viršija 250 eurų. Šiuo atveju padarytas nuostolis – daugiau nei 7000 eurų. Ar tai būtų traktuojama kaip neatsargus žmogaus elgesys, ar tyčinė veikla, paaiškėtų ikiteisminio tyrimo metu.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.