Ugniagesiai perspės ir apie žolės deginimą, ir karantino sąlygų laikymąsi

Šiemet šalyje jau kilo daugiau kaip pusketvirto šimto žolės gaisrų. Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dukart gesino degančią pernykštę žolę. Ugniagesiai prašo gyventojų būti ypač atsargiems su ugnimi. O apie gaisrų prevenciją atvirose teritorijose ir karantino sąlygų laikymąsi nuo šiol ugniagesiai informuos reidų metu populiariose gyventojų susibūrimo vietose.

Kovo 30 dieną Stasinės kaime apie 40 arų plote degė žolė. Kovo 27­ąją Krakių seniūnijoje taip pat degė žolė.

„Atvykus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms, 1 ha plote degė žolė, kuri užsiliepsnojo nuo deginamo laužo. Ugnis persimetė į pastatus. Sudegė šalia buvę apgriuvę pastatai – 6×11 m dydžio daržinė bei 4×4 m dydžio tvartas“, – sakė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.

Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2019 m. kovo 30 dienos duomenimis, Kėdainių rajone buvo kilę trylika žolės gaisrų.

Išdega net gatvės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalies ugniagesiai gelbėtojai jau per 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės. Gaisrų metu iš viso šalyje per pirmuosius tris mėnesius išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų.

Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus. 2019 m. balandžio 25 d. Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaime, kilo milžiniškas gaisras.

Ten degė visa gatvė – net 14 pastatų. Netrukus Trakų rajone, Rūdiškėse, užsidegė 10 pastatų: vienas ūkinis ir 9 sandėliukai. Tą pačią dieną Zarasų rajone, Stelmužės kaime, sudegė 5 pastatai. Balandžio 24 d. dėl padegtos žolės ir šiukšlių supleškėjo 9 pastatai Panevėžio ir Rokiškio rajonuose ir per 20 ha miško Mažeikių rajone. Tuomet per tris paras šalyje sudegė 41 pastatas ir 177 ha atvirų teritorijų.

Sunku užgesinti

Iš viso pernai atvirosiose teritorijose kilo 4980 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Tokių gaisrų gesinimas daug kainuoja, o užgesinti juos sudėtinga. Dažniausiai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų.

Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Gresia piniginės baudos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus nepraeiti pro šalį, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu.

Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Primename, kad už sausos žolės deginimą gyventojams gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.

Vyksta reidai

Kovo 31 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai šalyje pradėjo rengti reidus populiariose gyventojų susibūrimo vietose ir garsiakalbiais informuoti juos apie karantino sąlygų laikymąsi bei gaisrų prevenciją atvirose teritorijose. Kadangi pastaruoju metu šalyje padidėjo žolės gaisrų skaičius, reidų metu bus siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į šią problemą ir informuoti juos apie šių gaisrų pavojų.

„Kėdainių rajone planuojami reidai sodų bendrijose „Justinava“ „Daumantai“, „Apytalaukis“ ir „Pašiliai“, konkrečiose miesto vietose, kur susirenka didesnis žmonių skaičius: prekybos centrų ir vaikų žaidimų aikštelėse, parkuose“, – sakė A. Eidimtas.

Pareigūnai važinės specialiai žymėtais – raudona balta – lengvaisiais automobiliais, vengdami kontakto informaciją pateiks per garsiakalbį, o esant poreikiui telefonu atsakys į gyventojų klausimus, susijusius su priešgaisrine sauga.