Sunki kėdainiečiams praėjusioji savaitė buvo, labai sunki. Beveik šešias savaites išbūti karantine – didžiulis iššūkis, o kai tau praneša, kad savo namuose iš krano negali dar ir vandenį dėl gyvsidabrio pertekliaus gerti – tiesiog svieto pabaiga. Reikia pripažinti, kad ne kiekvienas tokias naujienas gali atlaikyti, o ypatingai rajono valdžia, kurios kontroliuojama bendrovė atsakinga už vandens tiekimą.
Bet Kėdainių rajono valdžia atlaikė kaip sugebėjo: pranešė gyventojams apie pavojų, uždraudė kėdainiečiams gerti vandenį, o paaiškėjus, kad vandens tyrimų rezultatai buvo žinomi gerokai anksčiau, suskubo ieškoti kaltų.
O pirmuoju ir vieninteliu kandidatu užimti „kaltojo“ postą tapo bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovas Rimgaudas Praninskas.
Kad didžiausia atsakomybė dėl šios situacijos tenka vandenį kėdainiečiams tiekiančios bendrovės vadovui ne kartą pakartojo visi, kas netingėjo – ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, ir rajono meras Valentinas Tamulis, trankiai pranešęs, kad dėl R. Praninsko veiksmų kreipėsi net į teisėsaugos institucijas.
Suprantama, kai valdžią puola liaudis ir iš jos reikalauja atsakomybės, jai kuo skubiau reikia rasti silpniausią grandį ir ją „paaukoti“. Šį kartą ta silpniausia grandimi tapo R. Praninskas.
O iš Kėdainių rajono valdžios atstovų priekaištai šiam žmogui pylėsi kaip iš gausybės rago, bet viską vainikavo rajono savivaldybės jungtiniame komitetų posėdyje didžiausios frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ seniūnės Nijolės Naujokienės ištarti žodžiai: „Nuo žioplumo vaistų nėra.“
Reikia pripažinti, kaip įtakingai rajono politikei, labai solidus pastebėjimas…
Ir kodėl gi R. Praninskas nusipelnė tokios „garbės“?
Žmogus, kurio vadovaujama įstaiga dar balandžio 17 dieną paskelbė apie gautus vandens tyrimų rezultatus, su jais iš karto supažindino savo kolegą, „Kėdainių vandenų“ technikos direktorių ir tarybos narį Romualdą Gailiūną, vėliau, ką ir pats ne kartą pripažino, išsiuntė su netiksliu skaičiumi elektroninį laišką administracijos direktoriui A. Kacevičiui. O vėliau dar kartą persiuntė tikslius duomenis, kurių visą savaitgalį tas pats A. Kacevičius esą negavo.
Tačiau atsakymas slypi visai ne čia. Tai tik puikiai Kėdainių rajono valdžiai sukritusios kortos, galimai siekiant iš vadovo kėdės išversti „ne savo“ žmogų.
O kad R. Praninskas nėra savas ir greičiausiai niekada tokiu netaps, leido suprasti tos pačios N. Naujokienės žentas, vicemeras Paulius Aukštikalnis, pats atskleidęs, kur čia visos šaknys pakastos. Smagu, kad net klausti nereikėjo.
Pasirodo, kad, pasak P. Aukštikalnio, R. Praninskas „galimai V. Baltraitienės „rekomenduotas“ ir S. Grinkevičiaus į „Kėdainių vandenų“ direktoriaus vietą „pastatytas“ žmogus“.
Tai puikiai atspindi požiūrį į R. Praninską kaip „Kėdainių vandenų“ vadovą. Jis bendrovei pradėjo vadovauti tiesiog negavęs dabartinės valdžios palaiminimo. Tik tiek.
Taip, R. Praninskas savivaldybės kontroliuojamai bendrovei pradėjo vadovauti 2019 metų pradžioje, kai dar dabartiniai valdantieji tik tiesė kelią į valdžios olimpą, o tuometei rajono valdžiai skubiai teko ieškoti „Kėdainių vandenų“ vadovo, kai iš posto 2018 metais pasitraukė Kęstutis Vaitkevičius.
Taip ir auga bei laisvėja Kėdainiai: į vieną pusę savi, į kitą – svetimi, vienoje lentynoje lojalūs, kitoje – „atskalūnai“.
