Prieš kelis metus, kadenciją jau baigę Kėdainių rajono savivaldybės vadovai žengė drąsų žingsnį – nusprendė vėl atkurti jų pirmtakų uždarytus M. Daukšos bibliotekos filialus. Tai padaryta sulaukus didelio kaimiškų vietovių bendruomenių palaikymo, žmonės tikino, jog uždarius kaimo bibliotekas neliks vienintelio žinių bei kultūros židinio. Kaip šiuo metu sekasi veiklą atgaivinusiems Keleriškių, Ąžuolaičių ir Meironiškių filialams, kuo gyvena jų darbuotojos?

Ruošia pamokas, žaidžia stalo futbolą

„Kaimo bibliotekėlės liko vienintele vieta, savotišku klubu, kur kaimo vaikai gali užsukti ir pamokas paruošti, ir knygas pasiimti. Gaila, tačiau nebeliko daugiau vietų, kur moksleiviai galėtų užsukti“, – sutartinai sakė visų trijų M. Daukšos bibliotekos filialų vedėjos.

Pasak darbuotojų, vaikai sudaro didžiausią, jei ne esminę, jų klientūros dalį. Taip pat knygas uoliai skaito ir vyresnio, pensinio amžiaus žmonės. Dažnas jų čia užsuka pavartyti laikraščių bei žurnalų. Kaimuose nebelikus parduotuvių, atokesnėse vietovėse spaudos leidinius įsigyti tapo ne taip paprasta.

„Likome vienintelė vieta, kur galima ir spaudą, ir knygas paskaityti. Ypač skaitytojų padaugėja rudenį bei žiemą. O mus jau norėta 2016 metais uždaryti, bet pavyko iškovoti. O kaip bus toliau – nežinia. Sakome, kai senoji valdžia sugrįžo, gal vėl mus bandys uždaryti“, – svarstė Meironiškių bibliotekoje dirbanti Jūratė Mitkuvienė.

Pasak vedėjos, uždarius vietos mokyklėlę, bibliotekos filialas liko vienintelė vaikų susibūrimo vieta. Šiais metais savivaldybei padovanojus stalo futbolą, šį žaidimą netruko pamėgti vietos jaunuomenė.

„Čia jie po pamokų užsuka, pamokas ruošia. Nors namie jau dauguma turi kompiuterius, bet toli gražu ne visi. Tad mūsų kompiuteriais jie ir skaidres pamokoms pasiruošia, ir pažaidžia“, – kalbėjo J. Mitkuvienė.


Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Grinkevičius

Visada sakiau ir sakysiu, kad būtina stengtis atgaivinti kaimus, todėl tai ir darėme. Jokiu būdu iš kaimuose gyvenančių žmonių negalima atimti kultūros ir turiningo užimtumo. Smagu, kad mums pavyko vėl atidaryti bibliotekas.

Dabar esame puikus pavyzdys ir kitiems rajonams, kad mums rūpi visų kraštiečių įvairiapusis raštingumas. Šiandienos biblioteka nebėra vien knygų išdavimo punktas, tai turtingas informacinis centras, kuriame galima gauti visapusišką informaciją ir paslaugas. Tai jauki vieta nedideliems susitikimams ar kameriniams renginiams.

Tad mūsų sprendimas atidaryti bibliotekas tapo labai prasminga dovana tiek bibliotekininkams, tiek bibliotekas lankantiems kraštiečiams.

 

 


Viltis kaimui – pasiliekančios jaunos šeimos

„Dabar mes įsikūrę pačiame kaimo centre. Priešais parduotuvė, tad čia, aplinkui ir verda visas gyvenimas. Mūsų bendruomenės namai – Pašušvyje, bet ten jau nebėra žmonių, niekas nenori ten eiti. Todėl ir šventės visos vyksta pas mus, prie bibliotekos turime tokį trikampėlį, visi aplinkiniai čia sueina“, – pasakojo J. Mitkuvienė.

Nors jos vadovaujamas M. Daukšos bibliotekos filialas glaudžiasi tik nedidelėje patalpoje, o čia užsukančių vaikų – gana daug, moteris džiaugiasi. Turima užtektinai knygų pačiam įvairiausiam skaitytojų ratui, o kaime lieka gyventi vis daugiau jaunų šeimų.

„Vyrai į darbus važiuoja toliau, moterys su vaikučiais lieka. Turime nemažai senjorų, tačiau mūsų kaimas dar gana jaunas. Jauna gyvenvietė, ir žmonės – tvarkingi. Kaip čia bus ateityje su mūsų bibliotekėle – neaišku, tačiau bendruomenė pažadėjo visomis išgalėmis kovoti, jei mus vėl bandys uždaryti“, – sakė ne tik vienintelio žinių bei kultūros židinio sergėtoja, bet ir vietos vaikučių edukatore tapusi Meironiškių bibliotekėlės vedėja J. Mitkuvienė.

Žingeidžiausi skaitytojai – pradinukai

„Didžiausią mūsų skaitytojų ratą sudaro vaikai, ypač pradinukai. Vyresniesiems pamokų reikia daugiau ruošti, tad laiko lieka mažiau. Jei skaito, tai tas knygas, kurios mokykloje į literatūros sąrašą įtrauktos“, – „Kėdainių mugei“ sakė Keleriškių bibliotekėleje besidarbuojanti Vaida Bilienė.

Daugiausia jaunųjų skaitytojų sulaukiama savaitgaliais, kai jie turi daugiau laisvo laiko. Taip pat daug kas priklauso ir nuo oro.

V. Bilienė atskleidė, kad bibliotekos filialas, kuriame ji dirba, tapo savotišku vietos jaunimo klubu. Jeigu tėvai riboja prie kompiuterio namuose praleidžiamą laiką, jaunuoliai šią „problemą“ išsprendžia užsukdami į vietos bibliotekėlę. O čia – ir kompiuteriai, ir internetas, loginiai stalo žaidimai.

„Tačiau ne tik kompiuterius bei internetą čia galima rasti – vedu nemažai edukacinų užsiėmimų. Pavyzdžiui, Motinos dienai su vaikučiais gaminome atvirukus, vyksta įvairūs teminio skaitymo projektai“, – pasakojo V. Bilienė.

Gal pradžioje buvo skeptiškai galvota, kaip čia bus, tačiau viskas atsipirko su kaupu. Tiesa, šiek tiek nerimaujame dėl ateities, gaila, kad vaikų visame rajone mažėja. Tačiau išliekame tuo, paskutiniu židiniu, vieta, kur jie gali ne tik paskaityti knygas, bet ir pabendrauti. Jeigu šios vietos netektume, tikrai daug kam labai liūdna būtų.

Ąžuolaičių bibliotekininkė Kristina Masiliūnienė

Keleriškių bibliotekininkė asmeniškai pažįsta ko ne visus skaitytojus. Moteris sako, esama nemažai knygas pamėgusių senjorų, tačiau šie pamažu iškeliauja amžinybėn.

V. Bilienė pastebi – žingeidžiausi skaitytojai yra pradinukai. O vyresniųjų klasių moksleiviai linkę skaityti kuo mažiau, dažniausiai tas knygas, kurios įtrauktos į privalomosios „mokyklinės“ literatūros sąrašą.

Visgi kaimo biblioteka, pasak V. Bilienės, išlaiko ypatingą svarbą.

„Žinote, mieste viskas kitaip. Ten yra nemažai bibliotekos filialų, žmonės turi iš ko pasirinkti. Tačiau čia esame bene vienintelė vieta, kur gali užsukti ir senas, ir jaunas“, – sakė Keleriškių bibliotekininkė V. Bilienė.

Liko vienintele kultūros oaze

„Kaimas Kėdainių rajone, 3 km į pietvakarius nuo Dotnuvos. Yra biblioteka. Per kaimą teka Jaugila (Smilgos intakas)“, – taip laisvame interneto žinių lobyne „Wikipedia“ pristatomas Ąžuolaičių kaimas.

Šio kaimo biblioteka – viena tų, kurias anksčiau nuspręsta uždaryti, tačiau kadenciją baigę rajono vadovai pasielgė atvirkščiai, vėl atkūrė veiklą.

Čia dirbanti Kristina Masiliūnienė pasakojo – veiklos čia esama ypač daug. Rengiamos parodos, edukaciniai užsiėmimai vaikams, jų darbai puošia bibliotekos langus.

„Pas mus ateina ir vaikai iš kitų kaimų, jaunimas ypač mėgsta žaisti monopolį, susiburia į komandas. Per atostogas pas senelius atvyksta nemažai jaunimo iš kitų miestų, čia užsuka, susipažįsta, labai šauniai bendrauja. Paminime visas šventes, čia vyksta ir edukacinė, ir kultūrinė veikla, vaikai atsineša ir sausainius, ir arbatas – vieni kitus vaišina“, – sakė K. Masiliūnienė.

Nors per dieną ši bibliotekėle dirba tik 4 valandas, tačiau bene didžiausio lankytojų anšlago sulaukiama savaitgalį.

„Dirbu šeštadieniais, ateidama į darbą gana dažnai randu prie durų stovinčius ir manęs jau laukiančius vaikus. Gal pradžioje buvo skeptiškai galvota, kaip čia bus, tačiau viskas atsipirko su kaupu. Iš tiesų džiaugiuosi ir savo darbu, ir ateinančiais skaitytojais. Tiesa, šiek tiek nerimaujame dėl ateities, gaila, kad vaikų visame rajone mažėja. Tačiau išliekame tuo paskutiniu židiniu, vieta, kur jie gali ne tik paskaityti knygas, bet ir pabendrauti. Jeigu šios vietos netektume, tikrai daug kam labai liūdna būtų“, – sakė Ąžuolaičių bibliotekininkė K. Masiliūnienė.

Panašios naujienos