Search
Pradžia

Iki šiol milijardai žmonių susiduria su gėlo vandens trūkumu ir saugos problema. Laimei, Lietuva vandens atsargų turi užtektinai ir neretai šis skystis yra vadinamas bene didžiausiu mūsų šalies turtu. Lietuvoje gausu vandens išteklių, turime dideles gėlo požeminio vandens atsargas, galime pasidžiaugti kokybišku geriamuoju vandeniu. Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, maistui naudojanti tik požeminį vandenį. Centralizuotas jo tiekimas prieinamas ne tik miestų, bet ir daugelio mažesnių miestelių ar kaimo vietovių gyventojams.

Tačiau ar visada iš vandens čiaupo bėgantis vanduo yra saugus? O kokia situacija dėl su šulinių vandens ar vandens, kurį perkame prekybos centruose plastikinėse pakuotėse?

Ištekliai neišseks 20 metų

Pasak Adelės Maziliauskienės, Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorės, šiuo metu 80 proc. Lietuvos gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. „Kėdainių rajone 73 proc. gyventojų yra apsirūpinę tokiu vandeniu (46 311 žmonių). Likusi dalis geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai iš privačių gręžinių, šachtinių šulinių. Mūsų vartotojams geriamasis vanduo viešai tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių, kurie yra patikimai apsaugoti nuo mikrobinės taršos, ir kurių potencialūs ištekliai dar mažiausiai 20 metų bus pakankami“, – informavo A. Maziliauskienė.

Pasak pašnekovės, Kėdainių rajono savivaldybėje viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra vienas saugiausių ir geros kokybės: UAB „Kėdainių vandenys“ tiekia šaltą geriamą vandenį 60-čiai Kėdainių rajono kaimų ir gyvenviečių.

„Kasmet geriamojo vandens tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens programinę priežiūrą, vidutiniškai atlieka daugiau nei 2 tūkst. įvairių geriamojo vandens tyrimų. Iš jų didžioji dalis, apie 91 proc., rodo, kad geriamasis vanduo atitinka visus saugos ir kokybės reikalavimus“, – pažymėjo pašnekovė.

Informaciją apie Kėdainių mieste bei rajone viešai tiekiamo vandens kokybę galima rasti internetinėje svetainėje www.kedainiuvandenys.lt . Vartotojai ir abonentai, norintys gauti informaciją apie vandens kokybę, prašomi kreiptis į bendrovę raštu arba prašymą siųsti faksu numeriu (8 347) 53 402.

Rasta arseno

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai vandens kokybiniai rodikliai, tokie kaip bendroji geležis, chloridai, sulfatai, amonis, drumstumas viršija nustatytas specifikuotas vertes, kurios pablogina vandens juslines savybes – skonį, kvapą, spalvą. Geriamojo vandens kokybei gerinti UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuoja 39 vandens gerinimo stotis, kuriose pašalina padidintą geležies, mangano, amonio kiekį ir kitas medžiagas.

„Stotyse yra išvaloma iš viso 98 proc. viešai tiekiamo geriamojo vandens. Problemos kyla tik ten, kur nėra vandens gerinimo stotelių, todėl tiekiamas vanduo šiek tiek viršija geležies, amonio, sulfato kiekius. Šios medžiagos yra saugios vartoti, bet kiek keičia vandens juslines savybes – vanduo būna rudas, drumstas, specifinio kvapo“, – pažymėjo A. Maziliauskienė.

Kartu ji informavo, kad vandens kokybės 2017–2019 metais cheminių (toksinų) rodiklių, tarp jų ir arseno, padidinto kiekio nebuvo nustatyta. Šiek tiek arseno nustatoma geriamajame vandenyje Miegėnuose, Saviečių ir Vikaičių kaimuose.

Fasuotas vanduo vartoti irgi yra saugus – pastaraisiais metais jokių nusiskundimų apie parduotuvėse pardavinėjamą vandenį negauta.

Problema – šulinių vanduo

VMVT specialistai pastebi, kad šachtinių šulinių vanduo dažnai nėra saugus ir kokybiškas, todėl gyventojai turėtų šulinius tinkamai įrengti ir prižiūrėti, reguliariai tirti jų vandenį. Specialistų teigimu, daugiau nei pusė 2018 metais tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių neatitiko nustatytų mikrobiologinių, o apie trečdalį – cheminių reikalavimų.

Šulinių ir gręžinių vandens kokybė yra nepastovi ir dažnai priklauso nuo aplinkos užterštumo. Dažniausiai tokio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį – tirpstant sniegui, užliejus potvyniams ar gausiai lyjant.

Tarša nuo žemės paviršiaus skverbiasi į gruntą ir gali patekti į gruntinius vandenis, todėl šulinio ar gręžinio vandenyje gali atsirasti nepageidaujamų cheminių medžiagų ar mikroorganizmų. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užsiteršia dėl netvarkingos ūkinės veiklos.

Virinant vandenį mikroorganizmai žūsta, tačiau, jei šachtinių šulinių vanduo užterštas cheminėmis medžiagomis, nei vandens virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais jų iš vandens nepašalina.
Ypač svarbu įsitikinti, ar šachtinių šulinių ir negilių individualių gręžinių vanduo nėra užterštas nitratais. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l.

Nitratams jautriausi kūdikiai

Užterštas nitratais vanduo ypač pavojingas, jei naudojamas kūdikių maistui gaminti. Patys jautriausi nitratų poveikiui yra kūdikiai iki trijų mėnesių amžiaus. Maitinant kūdikius sausais mišiniais privaloma įsitikinti, kad mišinių gamybai naudojamas saugus vanduo. Todėl nuo 2011 m. valstybiniu lygiu vykdoma apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostika ir profilaktika. Pagal nustatytą tvarką Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti, nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tyrimas yra nemokamas.

2018 metais Kauno apskrityje buvo ištirti 128 šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginiai nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atlikti Kauno mieste ir rajone (30 vnt.), Jonavos rajone (15 vnt.), Kaišiadorių rajone (11 vnt.), Kėdainių rajone (15 vnt.), Prienų rajone (26 vnt.) ir Raseinių rajone (31 vnt.). Nitratų kiekis viršijo leistinas normas 25 tirtuose mėginiuose, o nitritų – viename mėginyje. Didžiausias nitratų kiekis rastas Prienų rajono Veiverių seniūnijoje, dviejuose tirtuose šulinių vandenyse (378 mg/l ir 186 mg/l), ir Kėdainių rajono Truskavos seniūnijoje tirtame šulinio vandenyje (268 mg/l).

Tirti – du kartus per metus

Sužinoti apie vandens, gaunamo iš vandens gręžinių ar šulinių, saugą bei kokybę galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Ir viešai tiekiamam, ir gręžinių bei šulinių vandeniui taikomi tie patys saugos ir kokybės reikalavimai, nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Specialistai rekomenduoja gyventojams išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį kokybę ne rečiau kaip kartą ar du per metus, geriausiai tai daryti pavasarį.

Chemiškai vandens galima išsitirti ir Vandens institute Kėdainiuose (Vilainiuose). Šis tyrimas yra mokamas. Dėl mikrobiologinės taršos tyrimo reiktų kreiptis į Visuomenės sveikatos centro laboratoriją arba Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją. Artimiausios jų yra Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose.