Kėdainiai prieš 425 metus tapo vakarietišku ir civilizuotu miestu – 1590 metų balandžio 15-ąją miestui buvo suteikta Magdeburgo teisės privilegija.

Dr. istorikė Jolanta Karpavičienė sakė, kad Magdeburgo teisės Kėdainius padarė civilizuotu, europietišku miestu.

Dr. istorikė Jolanta Karpavičienė sakė, kad Magdeburgo teisės Kėdainius padarė civilizuotu, europietišku miestu.

„Miestas tapo vakarietišku, asmeniškai laisvų, bendruomeniniu gyvenimu suinteresuotų gyventojų bendruomenė. Kėdainiai savo istoriją pradėjo ne tada, kai buvo pirmą kartą paminėtas gyvenvietės pavadinimas, bet tada, kai miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės“, – sakė istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja.

Viešnia iš Vilniaus Kėdainių rajono savivaldybėje skaitė paskaitą tema „Magdeburgo teisės raiška Lietuvoje arba kokie istoriniai ryšiai siejo Kėdainius su Europa.“

Pasak pašnekovės, Kėdainiai yra vienas iš 25 dabartinės Lietuvos teritorijoje esančių miestų, kuriuose buvo priimtos ir visavertiškai, daugiau nei 200 metų, funkcionavo Magdeburgo teisės. Dar 45 Lietuvos miestai laisvojo miesto privilegijas gavo XVIII a. pab. – prieš pat valstybės padalijimą, po kurio šalis tapo carinės Rusijos dalimi.

Magdeburgo teisės, kurios padėjo įsilieti į vakarietiško tipo miestų šeimą, galiojo ir nemažoje dalyje buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) teritorijoje, dabartinėse Baltarusijos, Ukrainos teritorijose, todėl LDK dėka vakarietiškos teisės principai buvo perduoti ir į slaviškuosius kraštus.

Kokie buvo pagrindiniai vakarietiškumo, besiskleidžiančios europietiškos kultūros principai, atsiradę Kėdainiuose? Magdeburgo teisės miestui leido tvarkytis savarankiškų miestų pavyzdžiu, suteikė herbą, teisę turėti antspaudą, rengti tris metines muges ir turgų šeštadieniais, miestiečiai galėjo steigti parduotuves, laikyti svarstykles, ilgio ir saiko matus.

„Miestiečiai turėjo teisę verstis verslais, teisę patys rinkti savo valdžią, turėti teismus – trumpiau tariant, visa tai padėjo Kėdainiams tapti vakarietišku, europiniu miestu“, – sakė istorikė J. Karpavičienė.

Magdeburgo miesto pilis. Deja, bet pats miestas smarkiai nukentėjo per įvairias suirutes ir karus, tad, pasak istorikės, tapęs sovietinės architektūros miestu.

Magdeburgo miesto pilis. Deja, bet pats miestas smarkiai nukentėjo per įvairias suirutes ir karus, tad, pasak istorikės, tapęs sovietinės architektūros miestu.

Ji pridūrė, kad pradėjus vadovautis Magdeburgo teisėmis, visoje LDK teritorijoje atsirado ryški takoskyra tarp maskvietiško tipo miestų – pastaruosiuose gyventojai neturėjo galimybės tvarkytis bendruomeniškai, neturėjo asmeninės laisvės, o patys miestai buvo priklausomi tik nuo valstybės.

Mokslininkai iki šiol nesutaria, kiek iš viso tokių, pagal vokiškąją magdeburginę teisę besivadovavusių miestų būta.

„Manoma, kad Vokietijoje tokių miestų yra apie 100, Lenkijos teritorijoje – per 700. Lietuvoje Magdeburgo teisę pirmieji gavo Vilniaus, Kauno, Trakų miestai. Vėliau, nuo XVI a. II pusės pasipylė ištisa tokių suteikčių banga. Skaičiuojama, kad tada tokias privilegijas gavo devyni miestai – Merkinė, Virbalis, Alytus, taip pat Kėdainiai“, – sakė J. Karpavičienė.

Deja, tačiau karų, suiručių ir miestą ne kartą siaubusių gaisrų kontekste, pats privilegijos suteikimo aktas yra dingęs. Tačiau, pasak istorikės, Kėdainiai gali didžiuotis kitkuo.

„Kėdainiai išsiskiria tuo, kad turi sąlyginai gausų, su Magdeburgo teise susijusių dokumentų archyvą: yra išlikusių apie 20 įvairiausių knygų. Lietuvos miestų kontekste tai yra retas atvejis“, – sakė viešnia.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.