Tikintieji laukia koplyčios atgimimo

Aktyvūs kėdainiečiai jau ne vienerius metus mina Kėdainių dekanato dekano, Šv. Juozapo parapijos klebono kunigo Gintaro Pūro darbo kabineto slenkstį prašydami antram gyvenimui prikelti Dotnuvos gatvės kapinėse esančią koplyčią.

Dotnuvos gatvės kapinių koplyčia tikrais maldos namais taps tada, kai bus perduota bažnyčios nuosavybėn.

Ši koplyčia mena gražią istoriją, tačiau stovi tuščia ir nenaudojama. „Dotnuvos gatvės kapinėse stovinti Marijono Čapskio 1845 metais pastatyta koplyčia yra skirta šeimos narių palaidojimams. Tačiau žinios apie palaidojimus gana neaiškios. Beveik prieš dešimtmetį koplyčia buvo restauruota, tačiau jos vidus liko tuščias ir nebaigtas tvarkyti. Kėdainiečiai, lankantys artimųjų kapus, esančius Dotnuvos kapinėse, norėtų šioje Čapskių koplyčioje pasimelsti, tačiau tam nėra galimybių. Manome, kad reikėtų atsižvelgti į žmonių pageidavimus“, – sakė kėdainietis Jonas Šleževičius.
Kodėl koplyčioje neaukojamos Šventos Mišios už mirusiuosius ir svarbiomis tautai datomis, paklausėme Kėdainių dekanato dekano Gintaro Pūro? Jo teigimu, bažnyčia negali šeimininkauti ne savo valdose. „Ta koplyčia yra rajono savivaldybės nuosavybė. Mes jau keleri metai rašome raštus Vidaus reikalų ministerijai dėl koplyčios perėmimo, tačiau niekaip nesulaukiame patvirtinimo, kad galime tai padaryti. Paskutinį kartą į ministeriją kreipėmės šių metų rugsėjo pradžioje. Turime žodinius pažadus, kad ši koplyčia greičiausiai bus perduota bažnyčiai, tačiau, kol dokumentų nėra, mes negalime pradėti jos tvarkyti ir pritaikyti religinėms reikmėms. Galiu patikinti visus, kad vos tik gausime reikiamus raštus, imsimės Čapskių koplyčios atnaujinimo. Ją reikės sutvarkyti, atšventinti ir tada atversime duris kviesdami Šventų Mišių aukai“, – sakė kunigas G. Pūras.
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Audronė Naujalienė patvirtino kunigo žodžius dėl koplyčios nuosavybės: „Taip, ši koplyčia vis dar priklauso savivaldybei, nors jau kuris laikas bandome ją teisiškai perduoti bažnyčiai. Manau, kad dabar, susirašinėjimams suintensyvėjus, pagaliau pasieksime finišą. Vos tik gausime iš Vidaus reikalų ministerijos būtinus prendimus, klausimą dėl šio turto perdavimo kelsime rajono Tarybai. Jei ji pritars, koplyčia atiteks bažnyčiai ir tarnaus kaip paprasti maldos namai. Tikrai nemanau, kad atsiras prieštaraujančiųjų tokiam norui.“
Kėdainiečiai labiausiai norėtų, kad šioje koplyčioje būtų galima pasimelsti Visų Šventųjų, Vėlinių, Motinos, Tėvo dienomis bei pagerbiant kovotojų už tautos laisvę atminimą, nes Dotnuvos kapinėse palaidoti 1919–1923 metais žuvę Lietuvos savanoriai.
Galima būtų išnaudoti ir koplyčioje įrengtą kolumbariumą, kurio nišos šiuo metu tuščios, nors kažkada glaudė iškilių kraštiečių palaikus.