Tik viena iš trijų savivaldybės įmonių dirba sėkmingai

Prieš du mėnesius Kėdainių rajono savivaldybės vicemerės pareigas pradėjusi eiti Virginija Baltraitienė jau spėjo susipažinti su situacija savivaldybės įmonėse. Pasak vicemerės, tik vienoje iš trijų savivaldybės įmonių situacija yra stabili. Kitose dvejose – reikalaujanti nemažų pokyčių.

Šioje savivaldybės kadencijoje Kėdainių liberalų į vicemero postą deleguotai Virginijai Baltraitienei darbas savivaldybės vadovų komandoje – bene geriausiai žinomas ir suprantamas tarp šiandienos rajono politikų. Ji turi savivaldybės ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjos, ir administracijos direktorės, ir rajono merės, ir žemės ūkio ministrės, ir LR Seimo pirmininko pavaduotojos darbo patirties.

5. Baltraitienei kuruoti priskirtos sritys – sveikatos apsauga ir visos trys savivaldybės įmonės: „Kėdainių butai“, „Kėdbusas“ ir „Kėdainių vandenys“.

„Darbas su visomis trimis įmonėmis iššūkių nekelia, kadangi anksčiau dirbdama savivaldybėje, ne vienerius metus buvau Kėdainių autobusų parko (dabar UAB „Kėdbusas“) valdybos pirmininke, – teigia vicemerė. – Iššūkių nesukėlė, bet susipažinimui su esama situacija šiose trijose įmonėse reikėjo skirti laiko“.

Vicemerė pati apsilankė visose įmonėse ir susitiko su vadovais.

„Dabar gaunu grįžtąmąjį ryšį – prašau duomenų, finansinės ir veiklos analizės, judam į priekį, nes norisi, kad mūsų įmonės nebūtų tik ties išgyvenimo riba ir nuolat prašančios savivaldybės finansinių injekcijų, – kalbėjo vicemerė. – Įmonės vadovas turi taip organizuoti darbą, kad įmonė uždirbtų pajamas, ne vien tik gautų kompensacijas ar kita paramos forma lėšas iš savivaldybės“.

„Vienoje iš įmonių – „Kėdainių vandenyse“ – geriausiai dirbanti savivaldybės įmonė . Nėra viskas joje gerai. Reikia gerinti paslaugų kokybę ir plėsti teikiamų paslaugų apimtis. Tačiau šioje įmonėje nėra taip blogai, kaip yra kitose dvejose Kėdainių rajono savivaldybės įmonėse – „Kėdainių butuose“ ir „Kėdbuse“, – pripažino vicemerė V. Baltraitienė.

„Kėdainių vandenų“ galimybėmis neabejojama

Pasak V. Baltraitienės, išskirtinė įmonė „Kėdainių vandenys“ yra tuo, kad užsiima ne tik vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu, teikdama viešąją paslaugą privatiems asmenims ir verslams, bet ir dalyvauja įvairiuose rangos darbų konkursuose ir iš to užsidirba pajamų.

„Kėdainių vandenys“ turi savo rangos brigadą, savo techniką ir įrangą. Esame pakankamai patenkinti „Kėdainių vandenų“ darbu, nors, aišku, tobulėjimui ribų nėra“, – teigė vicemerė. Visada galima dirbti geriau ir daugiau. Tačiau turiu pripažinti, kad paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui dažnai ,,koją pakiša“ visai nuo įmonės nepriklausantys veiksniai.

Kaip sakė V. Baltraitienė, „Kėdainių vandenims“ labai didelis smūgis buvo, kai pabrango elektra (siurblinės dirba varomos elektra).

Elektros kainų šuolis buvo staigus ir didelis, o taip greitai peržiūrėti paslaugų kainas ir jas patvirtinti buvo neįmanoma dėl įstatymais nustatytų procedūrų. Vartotojai energetinio kainų šuolio nepajuto, tačiau įmonės pajamingumui buvo suduotas skaudus smūgis. Padidėjusias sąnaudas įmonei teko dengti iš savo lėšų.

Tačiau „Kėdainių vandenys“ dalyvauja rangos konkursuose ir gauna papildomų pajamų už atliekamus atliekamus darbus. Tai padėjo jiems išgyventi nuostolingą laikotarpį.

Dabar jau priimta, kad energijos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) be savivaldybės tarybos pritarimo, be politinio manipuliavimo.

Vicemerės įsitikinimu, įmonė turi ne tik išgyventi, bet ir uždirbti, kad galėtų mokėti konkurencingus atlyginimus savo darbuotojams ir užtikrinti paslaugų kokybę ir plėtrą. „Turbūt tai atsitiko dėl to, kad vietiniai politikai nesiryžta didinti savivaldybės įmonių paslaugų kainų, – paaiškino V. Baltraitienė. – Yra dvi pusės. Viena – kad neužkrauti gyventojams didesnės mokesčių naštos. Kita – nekeliant kainų, kai didėja sąnaudos, žlugdoma įmonė. Priimtas sprendimas, kad visas viešųjų paslaugų kainas tvirtins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“.

„Matau galimybę „Kėdainių vandenims“ dirbti ir užsidirbti, – sako vicemerė. – Aišku, yra baimė, kad norima centralizuoti savivaldybių įmones, jungti jas prie regioninių – mus, pavyzdžiui, prie Kauno. Bet aš manau, kad ši mūsų įmonė yra stipri ir gali išgyventi savarankiškai. Esame kategoriškai prieš, kad „Kėdainių vandenų“ valdymas būtų atiduotas regionui“.

Pasak V. Baltraitienės, „Kėdainių vandenų“ įmonė yra pajėgi dalyvauti įvairiuose rangos projektuose gaunant ir europines lėšas.

„Jeigu įmonė gerai gyvena, didėja darbuotojų atlyginimai ir sumokama daugiau Gyventojų pajamų mokesčio, o vykdant įmonės plėtrą, sumokama daugiau žemės ir turto mokesčių, kurie papildo savivaldybės biudžetą“, – perspektyvą dėsto vicemerė.

„Kėdainių butai“ turi užsidirbti

Apie UAB „Kėdainių butų“ pajamas V. Baltraitienė sakė, jog nuo 2008 m. gyventojams nebuvo didinamas patalpų administravimo mokestis. Ši savivaldybės įmonė mieste administruoja apie 1 500 kv. m gyvenamojo ploto.

„Mes sakome, kad tai yra labai mažai, palyginus kiek rajone iš viso yra gyvenamojo ploto“, – pastebi vicemerė. Dalį gyvenamojo ploto administruoja pačios savininkų bendrijos.

Pasak vicemerės, „Kėdainių butų“ pajamos gali padidėti padidinus administruojamą plotą. Rajono seniūnijose dar yra gyvenamojo ploto, kuriame nėra jokios valdymo formos.

Nuo 2008 m. „Kėdainių butų“ aptarnaujamo gyvenamojo ploto administravimo mokestis buvo 6-7 euro centai už kvadratinį metrą. Imant vidutinį apie 50 kv. m ploto butą, mokestis – 3 Eur. Dabar už 50 kv. m būstą savininkui teks mokėti 5-6 Eur.

„Jau turbūt visi suvokiam, kad tai labai maža suma, – sako V. Baltraitienė. – Rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo liepos mėn. administracijos mokestį vidutiniškai padidinti iki 10-11 ct už kv. m, t. y. – apie 40 proc.“

Bet tai yra tik nedidelė dalis „Kėdainių butų“ pajamų. Ir gyvenamųjų daugiabučių namų administravimo mokestis negali būti tos pajamos, kurios kuria įmonės pelningumą. Tai yra viešosios paslaugos, teikiamos daugiabučių namų gyventojams, paslaugos, kurios turi tik padengti išlaidas, bet nekurti pelną.

„Mūsų noras yra, kad įmonė kuo daugiau pajamų uždirbtų iš kitos veiklos, – sako lūkesčius įmonės direktoriui išsakiusi vicemerė. – Ir „Kėdainių butai“ privalo dalyvauti įvairiuose rangos, remonto darbų konkursuose. Nežinau, kodėl iki šiol to nedaro.“

Pasak V. Baltraitienės, ir „Kėdainių butų“ aptarnaujami ir neaptarnaujami namai ieško rangovų, perka įvairius remonto darbus. Tai įmonė galėtų juose dalyvauti ir taip uždirbti pajamų.

Pasak vicemerės, „Kėdainių butų“ administruojami namai turi sukaupę apie 150 000 Eur remonto fondo, tačiau tiems darbams samdo kitas įmones, ne „Kėdainių butus“.

„Aišku, yra toks užburtas ratas – „Kėdainių butai“ negali pasiūlyti aukštos kokybės, darbų kaina yra aukšta todėl, kad neturi darbuotojų. Darbuotojų neturi todėl, kad negali mokėti konkurencingo atlyginimo santechnikui, statybininkui, šaltkalviui, nes įmonė neuždirba lėšų“, – susidariusią įmonėje padėtį komentavo vicemerė.

„Sakiau direktoriui, vis tiek jūs turite įeiti į tą rinką, – neslėpė V. Baltraitienė. – Raskite būdą mokėti geram darbininkui ir įrodykit, jog galite atlikti kokybiškai darbus, kad žmonės norėtų jus samdyti.“

Namų modernizavimas – dar viena įmonės veiklos sritis.

„Eikit, susitikit, kalbėkit su gyventojais, – „Kėdainių butų“ direktorių skatina vicemerė. – Raginkit, įkalbinėkit gyventojus, kad kuo daugiau namų modernizuotų, kad gyventojams mažėtų sąnaudos. Ir tai daryti turi pats direktorius.“

V. Baltraitienė sako jau sulaukusi iš UAB „Kėdainių butai“ direktoriaus jo susitikimų su gyventojais dėl namų renovacijos grafiko.

Yra ir papildomų paslaugų, kurias „Kėdainių butai“ gali atlikti, kurie dabar gula ant seniūnijų pečių, o jos skelbia pirkimo konkursus darbams atlikti.

„Dalyvaukit jūs konkurse, kodėl turi ateiti įmonės iš kito rajono ir pan. Būkit konkurencingi ir jūs, – darbo gaires „Kėdainių butų“ vadovui brėžia V. Baltraitienė. – Turėkit žmonių brigadą, kuri galėtų tuos darbus dirbti ir uždirbti įmonei pajamų“.

„Judam ta linkme, žiūrėsim iki naujų metų, kaip „Kėdainių butams“ seksis, ar jie sugebės tai padaryti ir konkuruoti rinkoje, – vilties nepraranda viena iš rajono vadovų. – Įmonė, užsidirbusi pajamų iš papildomų paslaugų, gali stiprinti savo materialinę bazę, didinti darbuotojams atlyginimus, gerinti paslaugų kokybę ir galiausiai nereikės visą laiką galvoti, kaip iš to gyventojo vis daugiau paimti administravimo mokesčio“.

V. Baltraitienės teigimu, įmonė dalį lėšų užsidirba ir dabar. Iš maždaug 40 000 Eur visų įmonės gaunamų pajamų per mėnesį tik apie 10 000 Eur sudaro pajamos iš administravimo mokesčio. Tačiau, kad įmonė tvirtai atsistotų ant kojų, papildomų pajamų uždirbti reikia žymiai daugiau.

„Pavedžiau direktoriui susitikti su visų biudžetinių įtaigų vadovais dėl šiluminių mazgų priežiūros. Juk „Kėdainių butai“ turi savo energetikus šilumininkus, bet savivaldybės įstaigos tam darbui samdo kitus“, – dar vieną galimą pajamų šaltinį „Kėdainių butams“ nurodo vicemerė.

„Žiūrėsim, kaip seksis direktoriui su darbuotojų komplektacija, – sako V. Baltraitienė. – Nuo gegužės atlyginimai šioje įmonėje yra šiek tiek padidėję. Matau, kad ir ši savivaldybės įmonė gali dirbti ir uždirbti, kaip kituose miestuose ir rajonuose. Galvoju, kad įmonė, užsidirbdama pinigus, išlaikydama darbuotojus ir didindama apimtis, prisideda prie rajono gyventojų aplinkos gerinimo“.

Didžiausios problemos – „Kėdbuse“

Trečia savivaldybės įmonė yra „Kėdbusas“, kurioje situacija yra labai sudėtinga.

Pagrindinė įmonės veikla ir didžiosios pajamos yra už keleivių vežimą. „Kėdbusas“ neturi tarpmiestinių maršrutų – tik vietinio susisiekimo. Vasarą veiklos sąnaudos sumažėja, nes sumažėja važiuojančiųjų, bet sumažėja ir pajamos. Kėdainių rajone beveik visas viešasis transportas yra priderintas prie moksleivių vežimo – žiemą ir rudenį keleivių pervežama daugiau nei vasarą.

Rajono taryba yra priėmusi nemažai sprendimų atskiras gyventojų grupes vežti nemokamai ir mokėti „Kėdbusui“ už tai kompensaciją. Tai – mokiniai, nuo šių metų – visi senjorai, sulaukę pensinio amžiaus. Rajono biudžeto išlaidos UAB „Kėdbusui“ jau išaugo beveik iki 1 milijono 400 tūkst. Eur per 2022 metus. Vien už keleivių pervežimą savivaldybė Kėdbusui 2022 m. padengė 954 000 Eur. nuostolį . Taip pat kompensavo prarastas pajamas už suteiktas lengvatas keleiviams.

Pasak V. Baltraitienės, „Kėdbuso“ vežimo 1 km. savikaina šiuo metu yra 1,71 Eur, o pajamų gauna už vieną nuvažiuotą kilometrą tik 0,67 Eur. Nuostolis 0,74 Eur. Savivaldybė tą nuostolį dengia.

Įmonė dirba nuostolingai. Pagal teisės aktus, šios įmonės patiriamus nuostolius turi padengti savivaldybė arba reikėtų pakelti bilietų kainą. Tačiau, padidinus bilieto kainą, didėtų gyventojų išlaidos. Didėtų savivaldybės biudžeto išlaidos už keleivių lengvatas.

„Mano tikslas, kad įmonė pati galvotų, kaip užsidirbti, kaip pereiti prie netaršaus autobusų parko (žinoma, tai yra labai sudėtinga), – situaciją didžiausią galvos skausmą vietos politikams ir rajono vadovams keliančioje įmonėje apžvelgia V. Baltraitienė. – Jei autobusų parkas džiaugėsi, kad praėjusius metus baigė „su pelnu“, tai realiai pelnu jie vadina savivaldybės kompensaciją ir nuostolių padengimą iš visų mokesčių mokėtojų, net ir tų, kurie nesinaudoja viešuoju transportu, sumokėtų mokesčių“.

Vicemerė pripažįsta, kad tikrai yra didelis galvos skausmas, kaip padaryti, jog „Kėdbuso“ veikla būtų efektyvi ir pats įmonės vadovas būtų suinteresuotas ieškoti kitų galimybių, kad įmonė uždirbtų papildomų pajamų.

„Susitikę (su dabar jau buvusiu – red. past.) UAB „Kėdbusas“ direktoriumi svarstėme, kaip sumažinti sąnaudas. Kai kurios, lyginant 2021 m. su 2022 m. yra sumažėjusios, o kai kurios – labai išaugusios. Dabar atliekama analizė ypač išaugusių netiesioginių sąnaudų“, – sakė V. Baltraitienė.

Iš kitų paslaugų „Kėdbusas“ per metus užsidirba tik 99 000 Eur. Bilietų pardavimo pajamos per metus siekia tik 368 tūkst.Eur. Kitos pajamos( 1379 tūkst.Eur.) iš savivaldybės biudžeto. Todėl džiaugtis ir sakyti, kad įmonė dirbo pelningai (41,8 tūkst.Eur.pelnas) neteisinga. Įmonės pelnas pasiektas visų mokesčių mokėtojų pinigais.

„Kai direktorius sako, kad 2022 m. didėjo keleivių pervežimas ir pajamos, tai realiai yra todėl, kad 2021 m. buvo karantinas. Taip, pajamos lyginant su 2021 metais, kai visi buvom „uždaryti“ padidėjo, bet tai nėra darbo rezultatas“, – pastebi vicemerė.

5. Baltraitienė pripažįsta, kad šioje įmonėje situacija yra sudėtingiausia. „Matome, kad pati įmonė nėra labai suinteresuota uždirbti pajamų“, – sakė ji.

Planuojama, kad rudenį UAB „Kėdbusas“ gaus porą elektrinių autobusų, statoma keturių vietų elektrinė pakrovimo stotelė. Planuojama už mokestį leisti krautis ir kitam transportui.

„Manau, kad „Kėdbusas“ ypač vasarą, kai sumažėja reguliarių reisų, galėtų pajamas uždirbti nuomodami savo transportą, – dar vieną galimų pajamų šaltinį nurodo vicemerė. – Atlyginimai šioje įmonėje yra didesni nei minimalūs 1000 – 1300 Eur. Vairuotojų paklausa visada yra. Tačiau nematau, kad su dabartine veikla galėtų įvykti proveržis ir „Kėdbusas“ užsidirbtų pajamų, o ne pastoviai prašinėtų savivaldybės injekcijų“.

Yra siūlymų, ir kai kurie šalies miestai yra tai padarę, vežti visus keleivius nemokamai. V. Baltraitienė sako vienareikšmės nuomonės šiuo klausimu dar neturinti.

„Skaičiuojame, kad įvedus nemokamą visų keleivių vežimą, savivaldybė turėtų dar labiau padidinti išlaidas, – sako vicemerė. – Tada atiduotume iš savivaldybės biudžeto ne pusantro milijono eurų per metus, bet apie 2- 3 milijonus eurų. Tai tektų daryti visų rajono gyventojų sąskaita. Tam reikia labai didelių paskaičiavimų, nuodugnios analizės. Manau, kad iki metų pabaigos tuos paskaičiavimus turėsime“. Tam gal ir galėtume ryžtis, jei įmonė sugebėtų užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.

Pasak V. Baltraitienės, tai dar viena „Kėdbuso“ problema, kuri šiuo metu nėra užtikrinama.

„Gal keleiviai sutiktų ir brangiau mokėti, jei „Kėdbusas“ pasiūlytų švarius autobusus, kad keleivius patogiai nuvežtų, stotelės būtų tvarkingos, aiškūs vežimo važiavimo grafikai būtų, – svarsto vicemerė. – Santykis tarp kainos ir kokybės turi būti“.

Gal niekas iki šiol nereikalavo?

„Girdžiu apie „Kėdainių butus“ ir „Kėdbusą“ ir man girdisi, kad pasiūlymai vadovams yra iš jūsų?“, – paklausiau vicemerės.

„Didelių pasiūlymų iš šių įmonių vadovų tikrai nesulaukiau, – pripažino V. Baltraitienė. – Išskyrus žinios, kad „Kėdbusas“ pagal projektą perka du elektrinius autobusus, kitų pasiūlymų dėl išlaidų, sąnaudų mažinimo nesulaukiau.

Pati ieškau ir siūlau galimybes. Ir man tai yra keista. Manau, jog vadovai turėtų būti suinteresuoti, kad jų vadovaujamos įmonės gerai dirbtų. Nuo to juk priklauso ir jų pačių atlyginimai. Jiems yra formuojamos užduotys. Valdybos nė vienoje įmonėje nėra.

Todėl norisi daugiau iniciatyvos iš pačių įmonių vadovų. Bet gal niekas iki šiol to ir nereikalavo…“