Teismas konstatavo: močiutė turi teisę į būsto neliečiamybę

Rugpjūčio 27 dieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai priėmė sprendimą anūko ir močiutės kovoje dėl buto. Vaikaitis siekė iškeldinti senolę, o būstą išnuomoti.

Teismas atmetė ieškovo, anūko, K. A . reikalavimus civilinėje byloje dėl atsakovės, močiutės, M. A. iškeldinimo ir įpareigojimo jai  panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovui priklausančiame bute. Kėdainių rūmai patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė močiutei iš anūko  2 420 Eur dydžio advokato išlaidas.

Liepė išsikelti

Anūkas K. A. pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad ginčo butą paveldėjo po savo tėvo mirties. Jis, žinodamas, kad močiutė M. A. faktiškai gyvena bute, išsiuntė senolei pretenziją su reikalavimu išsikelti iš buto su visais jai priklausančiais daiktais ir perduoti buto raktus.

Taip pat nurodė, kad močiutė nesusisiekė su juo, buto raktų neperdavė ir toliau gyvena jam priklausančiame bute.

Bandė susisiekti

M. A. visiškai nereagavo į raginimą išsikraustyti ir perduoti anūkui buto raktus, nors turėjo galimybę susisiekti bent per savo dukras, su kuriomis anūkas K. A. bandė pasikalbėti ir taikiai išspręsti situaciją.

Kai tai nepavyko, jis nutraukė elektros energijos tiekimą butui, tačiau močiutė vis tiek neišsikraustė. Taip pat nurodė, kad M. A. veiksmai pažeidžia K. A., kaip savininko, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

Turėjo išlaikyti

Bylos nagrinėjimo teisme metu K. A. teigė, kad paveldėjęs butą, nusprendė, jog leis močiutei gyventi tame bute iki mirties su sąlyga, kad ji butą išlaikys, mokės komunalinius mokesčius, tačiau M. A. dukros su jo pasiūlymu nesutiko.

Taip pat jis mano, jog močiutė gali gyventi pas savo dukras, kurios turi moralinę ir teisinę pareigą išlaikyti savo motiną. Pažymėjo, kad iškeldinus M. A., labiausiai tikėtina, jog butas bus nuomojamas. 

Močiutės iškeldinimo tikslas – siekis disponuoti jam priklausančiu turtu. Šių žmonių jis nelaiko šeima, su jais nebendrauja apie 12–15 metų.

Paveldėjo pareigą

Močiutė M. A. teismui nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, yra neįgali, pensininkė, serganti įvairiomis ligomis. Jos pajamos per mėnesį yra nedidelės, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės yra nedarbinga ir jai reikalinga parama. Ja rūpinasi ir paramą teikia dukros.

K. A. yra jos vaikaitis, kuris paveldėjo tėvo pareigą išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą motiną, nes paveldimos ir palikėjo turtinės prievolės. Pažymėjo, kad vaikaitis privalo išlaikyti savo paramos reikalingą ir nedarbingą senelę.

Atidavė butą

Teismo posėdyje senolė M. A. paaiškino, kad sūnaus šeimai atidavė kitą butą, o pati persikėlė į ginčo butą, iš kurio dabar anūkas nori ją išvaryti. Augino jį, o jis jos neaplanko, nutraukė elektros tiekimą. Bute gyvena nepertraukiamai apie trisdešimt metų. Tai – jos namai. Butas yra patogus, iki jo tik vienas laiptelis, kadangi ji sunkiai vaikšto. Jeigu būtų iškeldinta, nežino kur gyventų, kito turto ji neturi.

M. A. yra neįgali, serga įvairiomis ligomis.

Paliko turtą

Įdomu tai, kad M. A. dovanojimo sutartimi padovanojo butą, esantį Kėdainiuose, savo sūnui, kuris mirė. Anūkas K. A. po savo tėvo (M. A. sūnaus) mirties, be kita ko, paveldėjo butą, esantį Kėdainiuose.

Jis išsiuntė močiutei pretenziją, kuria pareikalauta iki 2018 m. rugsėjo 22 d. išsikelti iš jam priklausančio buto, esančio Kėdainiuose.

M. A. kito turto neturi.

Priėmė sprendimą

„Teismo sprendimas šioje byloje priimamas išimtinai vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika,“ – nurodyta teismo sprendime.

Teismas nurodė, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, jog būsto praradimas yra pats ekstremaliausias kišimasis į asmens teisę į jo būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei.

Atmetė reikalavimą

Teismas, atmesdamas anūko K. A. reikalavimus, padarė išvadą, kad atsakovę M. A. su butu sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, jog šį butą būtų galima laikyti jos būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme ir kad būtų ginama jos teisė į buto neliečiamybę.

„Nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog ieškovo nurodytas siekis nuomoti butą, būtų svaresnis už aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakove. Ieškovas, priimdamas mirusio tėvo palikimą, žinojo, jog dalis palikimą sudarančio turto, o būtent, butas yra apsunkintas, t. y. jame faktiškai gyvena atsakovė“, – išdėstyta teismo sprendime.

Gali apskųsti

Atmetus anūko K. A. patikslintą ieškinį, močiutei M. A. iš jo priteistos 2 420 Eur advokato išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

/Asociatyvi nuotr./

Parengta pagal Vaivos Milkeraitienės, Teismo pirmininko padėjėjos (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene) Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių rūmuose pranešimą