Teismas konstatavo: dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems

Kauno apylinkės teismo Kėdainiuose rūmuose baudžiamojoje byloje paskelbtas nuosprendis 20-mečiui E. K. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. 

Neatsargiai vairavo

E.K. nuteistas už tai,  kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 18.20 val., viešoje vietoje Kėdainiuose važiuodamas dviračiu, bendru pėstiesiems ir dviratininkams taku, nepasirinko saugaus greičio ir nedavė kelio ta pačia kryptimi ėjusiai pėsčiajai, todėl dviračiu atsitrenkė į jos nugarą.

Po susidūrimo nukentėjusioji nugriuvo ant tako. Dėl patirtų sužalojimų jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Gailėjosi dėl įvykio

Dviratininkas iki pėsčiosios laiku nesustabdė dviračio ar saugiu atstumu iš šono jos neapvažiavo, todėl dėl neatsargumo ir atsitrenkė į ją.

E. K. kaltu prisipažino, gailėjosi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios.

„Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus,“ – konstatavo teismas.

Nerūpestingumas

Teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė neatsargų (nusikalstamo nerūpestingumo) nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. K. neteistas, administracine tvarka baustas.

Bandė išsisukti

„Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau neatlygino žalos. Nukentėjusioji patvirtino, jog susitaikymo su kaltinamuoju galimybių nėra, nes kaltinamasis iš pat pradžių bandė išsisukti, išvengti atsakomybės, nurodė ne savo pavardę, o paskui dar paliko nukentėjusiąją vieną įvykio vietoje,“ – nurodyta teismo nuosprendyje.

Skyrė bausmę

Pripažinęs E. K. kaltu, teismas jam skyrė galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per penkis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai  nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 348,00 Eur.

Iš E. K. nukentėjusiajai taip pat priteista dviejų tūkstančių eurų neturtinė žala.

Įvertino padėtį

Priteisdamas neturtinę žalą, teismas vertino, jog nurodytus nukentėjusiosios tiek fizinius, tiek moralinius išgyvenimus dėl įvykio neabejotinai turėjusios neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio.

„Atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis kaltu prisipažino, eismo įvykio neneigė, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei asmeninio gyvenimo situaciją, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama,“ – motyvavo teismas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Vaiva Milkeraitienė, Teisėjo padėjėja (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

(Asociatyvi Algimanto Barzdžiaus nuotr.)