Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam teisės aktų paketui, kuriuo numatyta teisinius klausimus, kai nekyla ginčas, spręsti greičiau ir paprasčiau – kreipiantis į notarą ar antstolį, rašoma pranešime spaudai.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, taip siekiama palengvinti teisinius procesus ir paslaugas teikti žmogui paprastesniu būdu.

„Žvelgdami į pastarųjų metų teismų veiklos ataskaitos duomenis, matome, kad apylinkės teismo teisėjas vidutiniškai per vieną darbo dieną turi išnagrinėti 1,55 bylos, per vienus metus – 393 bylas. Akivaizdu, kad teismai, vykdydami savo funkcijas bylose, kuriose iš esmės nekyla ginčas, pavyzdžiui, kai santuoka nutraukiama šalių susitarimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, mažiau laiko gali skirti sudėtingų bylų nagrinėjimui ir žmonėms sprendimų tenka laukti ilgiau. Todėl turime ieškoti galimybių tokius teisinius klausimus spręsti paprastesniu būdu, leidžiančiu žmogui išvengti perteklinių teisminių procedūrų“, – akcentuoja E. Dobrovolska.

Numatoma, kad tokių civilinių bylų, kai nutraukiama santuoka ir tvirtinamas gyvenimas skyrium sutuoktinių bendru sutarimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, sumažėjimas sieks apie 3300 per metus.

Ministrės teigimu, peržiūrėti teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, yra numatyta Vyriausybės programoje. Tokia rekomendacija yra pateikta ir Valstybės kontrolės 2020 m. atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“. Be to, Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje – remiantis Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos teismai yra ketvirtoje vietoje.

Įstatymų projektais numatoma atsisakyti teismo dalyvavimo, perduodant teisinių klausimų sprendimą notarams, šiais atvejais:

– nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų;

– keičiant vedybų sutartį;

– sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius;

– tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu;

– pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimo sprendimą siūloma iš teismų perduoti antstoliams.

Šiuo metu asmenys minėtais klausimais turi kreiptis į teismą net nesant ginčo.

Tikimasi, kad, Vyriausybei pritarus, naujas reglamentavimas leistų apylinkių teismų darbo krūvį sumažinti apie 10 procentų. Per 2022 m. apylinkių teismai išnagrinėjo per 146 tūkstančius civilinių bylų.

Numatoma, kad tokių civilinių bylų, kai nutraukiama santuoka ir tvirtinamas gyvenimas skyrium sutuoktinių bendru sutarimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, sumažėjimas sieks apie 3300 per metus. O bylų, kai sudaromi nekilnojamo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriai ir tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, skaičius galėtų mažėti apie 12800 per metus.

Be to, pagal siūlomą naują reglamentavimą, apygardų teismams bus teismingos bylos nuo 100 tūkstančių eurų (dabar – 40 tūkstančių eurų). Tai leis sumažinti apygardų teismų darbo krūvį apie 13 procentų.

Šie siūlymai įtvirtinti Civilinio kodekso, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Notariato įstatymo, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymų projektuose. Projektus Seimui planuojama pateikti pavasario sesijos pradžioje.