Tarptautinis festivalis „Radviliada“ – ryšys tarp šimtmečių didybės ir dabarties

Kultūros istorijos festivalis „Radviliada“, jau tapęs neatsiejama Kėdainių miesto gimtadienio šventės dalimi, šiemet miestelėnus bei svečius džiugino net tris dienas.

Kėdainių krašto muziejaus kartu su partneriais surengtas festivalis prasidėjo Daugiakultūriame centre trijų gerai žinomų istorikų – Kėdainių istoriją aktyviai tyrinėjančių profesorių Raimondos ir Aivo Ragauskų bei Deimanto Karvelio diskusija „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ – 370. Ar Kėdainiai buvo lietuviškojo kultūrinio Radvilų modelio centras?“.

Atidavus duoklę istorijai, prasidėjo kultūrinė programa. Į didikų Radvilų laikais statytą evangelikų reformatų bažnyčią susirinkę žiūrovai stebėjo teatralizuotą baroko operą „Livjeta ir Trakolas“, kurią atliko Lietuvos ir Latvijos atlikėjai.

Šeštadienį kėdainiečiai ir miesto svečiai buvo laukiami Arnetų namo kieme, kur amatininkų klubas „Dvaro amatai“ (Vilnius) ir Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro amatininkai supažindino festivalio dalyvius su senaisiais amatais, norintieji galėjo jų pasimokyti.

Muzikos gerbėjai rinkosi klausytis Jānio Rubiko (Latvija) kvarteto koncerto „Jazzbaroque“. Publika buvo maloniai nustebinta, kaip tarpusavyje dera barokas ir džiazas. Atlikėjų improvizacijos palydėtos plojimais.

Sekmadienį Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje svečiavosi į muzikinį projektą „Magnetinis Bachas“ susibūrę Latvijos ir Šveicarijos atlikėjai, klasikinę muziką paįvairinę elektroninėmis-akustinėmis improvizacijomis ir netgi varpų skambesiu.

Na, o festivalį „Radviliada 2023“ užbaigė daugeliui kėdainiečių jau puikiai pažįstamas ansamblis „Camerata dei Folli“ (Lietuva/Latvija/Ispanija/Meksika). Šįkart Šv. Genezijaus trupė drauge su žiūrovais leidosi į kelionę po Europą. Juoko bangos prasidėjo dar žiūrovams būnant prie įėjimo, kai šmaikštumo nestokojantis režisierius Adrian Schvarzstein ėmė lipti per tvorą, nešė į lauką aukų dėžutę, užsiropštęs į sakyklą, rodė, kur dar yra laisvų vietų, o po to vieną iš žiūrovų užsimetęs ant peties atnešė į salę ir pasodino pirmoje eilėje. Kiti du žiūrovai tapo pasirodymo dalimi, jiems teko ir pašokti, ir „išmuštus“ dantis artistui sudėti, o salė leipo juokais. Ir taip iki pasirodymo pabaigos.

Tarp festivalio dalyvių – ir jaunimas

Jau ne pirmus metus „Radviliados“ festivalio programoje dalyvauja ir jaunimas. Šiemet Kėdainių ir Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklų bei Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos atstovai žiūrovams pristatė literatūrinę-muzikinę kompoziciją pagal XVII a. kompozitorių muziką ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ (1653) tekstus „Ant herbo kunigaikščio jo Mylistos“.

„Labai džiugu, kad ir mūsų mokyklos bendruomenė įsijungia į „Radviliadą“. Mokytojai su didžiuliu pasiaukojimu ruošė vaikus, jie repetavo ir drauge pasirodė su J. Naujalio orkestru. Tai vaikams yra neįkainuojama patirtis, tuo pačiu ir pažintis su istorija, su menu. Koncerte jautėsi ir ta didybė, ir lyrizmas, ir nuoširdumas.

Tokie pasirodymai, žiūrovų aplodismentai moksleivius labai pakylėja ir įkvepia juos toliau muzikuoti. Po festivalio ir vaikai, ir mokytojai dar ilgai aptarinėja įspūdžius ir matytus pasirodymus. Visiems labai smagu būti šio festivalio dalimi“, – teigia Kėdainių muzikos mokyklos mokytoja Irena Kaupienė.

Žiūrovams – potyrių gausa

„Visi „Radviliados“ pasirodymai savaip įdomūs. Suintrigavo latvių ir šveicarų programa „Unexpected“. Buvo tokia klasikinės muzikos, šveicariškų varpų ir elektroninių garsų samplaika, kokios gyvenime nesu girdėjusi. Išties, netikėtas, įdomumą žadinantis skambesys, kurį papildė solistės balso diapazonas. Girdėjau, kaip šalia sėdėję žmonės sakė, kad visa tai reikia perleisti per save, „suvirškinti“ ir tik tada vertinti. Tai reiškia, kad koncertas suteikė neįprastus potyrius“, – po koncerto kalbėjo Edita.

„Tas barokinis džiazas buvo tokia gera meditacija, kažkoks nusiraminimas. Labai geras koncertas, taip atpalaidavo“, – šypsosi Olga.

„Radviliadą“ mėgstu, nes tai labai praplečia akiratį. Pamenu, kiek per tuos keletą metų teko pamatyti ir išgirsti įvairių senovinių instrumentų, šokių. Ir kiekvienas pasirodymas tave tarsi nukelia į didingus Radvilų laikus, ypač tai juntu evangelikų reformatų bažnyčioje, kurioje ir vyksta daugelis šio festivalio renginių. Vienintelis minusas, kad dėl akustikos ne visada girdisi, ką kalba atlikėjai, tačiau muzika skamba puikiai. Ačiū organizatoriams už kasmet pateikiamas staigmenas. Šiemet mane labiausiai sužavėjo režisieriaus Adriano suburta tikrų profesionalų komanda, jų pasirodymą aš pavadinčiau festivalio vinimi. Pakrovė jie mums geros nuotaikos metams į priekį“, – sako Vijolė.

„Žavi ir traukia tai, ko negali pamatyti ir išgirsti kiekvieną dieną. Kai žiūrėjau moksleivių pasirodymą, pajutau šimtmečių sąsajas su dabartimi – koks gražus garbinimas tų žmonių, kurie kadaise kūrė Kėdainius, ir kaip gražiai atrodė jaunimas su tais istoriniais kostiumais, kuriuos gal tik filmuose matai. To kasdienybėje nepamatysi, nes viskas užgožta tokioje bendroje masėje, o „Radviliada“ yra išskirtinumas. Šis festivalis visada pateisina mano lūkesčius. Tiems, kam artimas menas, kultūra, tai yra didžiulis penas, taip, kad tokių renginių tikrai reikia“, – savo nuomonę išsakė Antanas.

„Puikūs koncertai, labai apgalvoti renginiai, viskas – į dešimtuką. Tai ir poilsis, ir edukacija, savęs praturtinimas. Mes kasmet apsilankome „Radviliadoje“, todėl matome, kaip kyla profesionalumo kartelė. Labai įdomu, kai atvyksta atlikėjai iš kitų šalių, tikrai yra ką pažiūrėti. Nereikia nei kažkur važiuoti, viskas vietoje ir nemokamai, tereikia ateiti, klausytis ir mėgautis, nes ne bet kur ir ne bet kada tai gali išvysti.

Gera matyti, kad ir jaunimas tuo domisi, ne vien popsas jiems rūpi. Ateina, klausosi, kai kurie ir patys dalyvauja, muzikuoja.

Jei nebeliktų „Radviliados“ miesto šventėje, tikrai jos pasigestume. Ji turi būti, nes Kėdainiai yra Radvilų miestas“, – tikina Vanda, Angelina ir Audronė.

Naujų atlikėjų paieška prasidės jau šiandien

Jau devintus metus festivalį „Radviliada“ organizuojančio Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis džiaugiasi, kad su įvairių šalių atlikėjais užsimezgę ryšiai plečiasi geometrine progresija, tad žiūrovams tikrai yra ką pasiūlyti. Tiesa, kartais norus apriboja finansinės galimybės.

„Aišku, gal norėtųsi atvežti kokią labai rimtą operą, tačiau tai kainuoja didžiulius pinigus. Kai renkamės atlikėjus, ieškome, kad kaskart būtų kažkas naujo, neįprasto, kad žiūrovams būtų įdomu ir kad galėtume įpirkti. Tų pasiūlymų kartais būna daugiau nei galime sutalpinti į programą. Šiemet ji išsitęsė į tris dienas.

Nors mūsų festivalio renginiai, sakyčiau, yra specifiniai, susiję su praeitimi ir tai nėra šiuolaikinė kultūra, kuri galbūt labiau suprantama žmonėms, džiaugiuosi, kad žiūrovų nestinga. Jie susirenka ir į istorines diskusijas, ir į spektaklius, koncertus. Ateina labai įvairi publika, ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunimas, ir netgi moksleiviai yra „Radviliados“ dalyviai. Tokia ir yra šio festivalio idėja, kad žmonės tame dalyvautų, kad nebūtų tik pasyvūs stebėtojai. Koks būtų tas Radvilų miestas, jei mes nerodytume jo praeities ir nesietume jos su šiandiena?

Todėl jau nuo pirmadienio pradėsime ruoštis kitų metų „Radviliadai“, nes norisi, kad žmonės vėl pajustų tą Radvilų laikų dvasią ir tuo mėgautųsi“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis, nuoširdžiai dėkojantis festivalio partneriams, atlikėjams, žiūrovams bei lėšų festivaliui skyrusiai Lietuvos kultūros tarybai bei Kėdainių rajono savivaldybei.

(L. Pranckevičiūtės ir Algimanto Barzdžiaus nuotr.)