Tarptautinės parodos atidarymu paminėtos Janinos Monkutės-Marks 100-osios gimimo metinės

Rugsėjo 21- ąją, Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje buvo neeilinė diena – buvo švenčiamos Janinos Monkutės- Marks 100-osios gimimo metinės ir  atidaryta pirmoji šiai progai skirta tarptautinė pluošto meno paroda ,,Įkvėpimas“.

Parodoje pristatyta 40 žymių autorių iš 14 šalių kūryba. Šioje pluošto meno parodoje eksponuojami dvimačiai ir skulptūros kūriniai, kuriuos įvairiausiomis technikomis iš stulbinančių medžiagų sukūrė menininkai iš trijų pasaulio žemynų – Azijos, Europos ir Amerikos. Paroda bus atvira lankymui iki lapkričio 11 dienos.

Perskaitė J. Monkutės-Marks sūnaus laišką

,,Šiandien švenčiame Janinos Monkutės-Marks 100-ąsias gimimo metines,“ – pradėjo vakarą muziejaus vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė, suteikusi žodį ilgametei muziejaus direktorei, Janinos Monkutės-Marks dukterėčiai Daliai Minkevičienei- Jazdauskienei.

,,Labai gaila, kad į šventę negalėjo atvykti Marksai, bet jie atsiuntė padėkos laišką nuo Marks šeimos, kurį norėčiau perskaityti,“ – teigė D. Minkevičienė-Jazdauskienė.

,,Labai apgailestaujame, kad negalėjome atvykti į Janinai skirtą šventę. Sveikiname ir dėkojame, kad švenčiate Janinos gimimo 100-ųjų metų jubiliejų. Viskas prasidėjo 1990 metais, kai Janina pradėjo kalbėti su mūsų šeima, kaip būtų puiku, jeigu galėtume atidaryti meno centrą – muziejų Lietuvoje. Ji buvo sužavėta ta idėja ir įtikino visus, kad „jei yra valia tai yra ir būdas“.

Dažnai buvo Janinos klausiama, kodėl tu nori tai daryti Lietuvoje, gyvenai tik trumpą gyvenimo laikotarpį joje. Čikagos bendruomenėje įsitvirtinai kaip aktyvi menininkė, kodėl taip vėlai prisiimi tokią sunkią užduotį ir atsakomybę savo gyvenime?

Ji visada sakydavo, kad nori rasti prasmingą būdą, kaip grąžinti savo menamą skolą gimtajai šaliai, padovanoti savo sukurtus darbus ir suteikti erdves menininkams parodyti meno kūrinius ir įtraukti bendruomenę dalyvauti meno veikloje.

Vadovaujant Daliai ir mūsų atsidavusiam kolektyvui, mes sukūrėme šį nuostabų muziejų ir užsitarnavome reikšmingą vietą tarp Lietuvos ir Europos meno institucijų.

Šis gražus pastatas ir jame rodomas menas gali sėkmingai veikti tik bendradarbiaujant mūsų bendruomenės nariams, savanoriams ir menininkams, kurie suteikia gyvybės šioms erdvėms.

Nuoširdžiai dėkojame Kėdainių rajono merui ir tarybos nariams už pagalbą Janinos Monkutės-Marks muziejui pereinant į Kėdainių krašto muziejų.

Savo brolių Sigi, Danny, Peter ir mano vardu džiaugiamės žinodami, kad Janinos dovana Tėvynei klestės ir augs kaip išskirtinė meno institucija.

Nuoširdus Ačiū.

Paul“

Priminė Janinos pasakytus žodžius

Dalindamasi prisiminimais apie Janiną Monkutę-Marks, D. Minkevičienė-Jazdauskienė pirmiausia prisiminė labai prasmingus Janinos žodžius, kuriuos ji pasakė per muziejaus atidarymą 2001-aisiais metai, pasakojo pirmosios pažinties su teta įspūdžius.

,,Mano sieloje – šventė, mano dovana Tėviškei tapo realybe, grįžau namo, kur tėvų kapai, kur numylėtas Nevėžis, kur mylėta, svajota, padangėm skrajota.“

Janina Monkutė-Marks buvo lietuvių išeivė, menininkė-filantropė, Kėdainių krašto garbės pilietė, Lietuvos dailininkių sąjungos Garbės narė.

Janiną pirmą kartą pamačiau 1974 metais atvykusią į Vilnių. Tai buvo pirmieji amerikiečių vizitai į Lietuvą, visi buvo sekami ir stebimi. Iki to pasimatymo ją pažinojau tik per laiškus ir nuotraukas. Prisimenu Janiną tada labai elegantišką, stilingą ir gražiai apsirengusią, man padarė didelį įspūdį. Ji labai norėjo pamatyti visus savo gimines ir Lietuvą. Vėliau aš pradėjau lankytis pas Janiną Amerikoje. Tapome labai artimos.

Taigi, tas pirmas apsilankymas buvo pats įspūdingiausias, apstulbau pamačiusi jos namus, visuose kambariuose lyg muziejuje, galėjau pamatyti įvairių meno kūrinių, įsigytų keliaujant po visą pasaulį su vyru Ira. Patį didžiausią įspūdį paliko jos kūriniai – tekstilės darbai. Jau tada ji audė tik gobelenus.

Jos meno studijoje vienoje vietoje buvo laikomi tapybos ir grafikos darbai, taip pat ir gobelenai. Ten stovėjo staklės, rašomasis stalas, kur ji piešdavo eskizus ir daug spalvotų pieštukų, didelė spinta pilna visokių spalvotų siūlų. Ilgame koridoriuje kabojo jos gobelenai. Ji daug laiko skyrė kūrybai ir menui,“ – šiltai prisiminė Janiną Monkutę- Marks Dalia Minkevičienė- Jazdauskienė.

Buvo neeilinė asmenybė

Pasak D. Minkevičienės-Jazdauskienės, tai buvo labai meniškos sielos, darbšti, valdinga, reikli sau, labai apsiskaičiusi asmenybė. Janina domėjosi archeologija, politika, teatru, opera ir viskuo, kas nauja ir įdomu. Jos namuose visada skambėjo klasikinė muzika, tai tikriausiai ją įkvėpdavo kūrybai. Kiek daug gali padaryti vienas kūrybingas žmogus – sukurta daugybė įvairių meno kūrinių.

,,Janina priklausė įvairioms meno organizacijoms, buvo kelių muziejų narė, Haid parko meno centro viena iš direktorių ir kuratorė. Dalyvaudavo parodose po visą Ameriką ir gaudavo daug įvertinimų, apdovanojimų. Labai mėgo lankyti parodas. Janina buvo puiki žmona, gera mama ir močiutė.

Ji puse metų praleisdavo Čikagoje, o puse metų Floridoje Sanibel saloje. Mėgstamiausios kambarinės gėlės – orchidėjos. Dar vienus namus turėjo Mišianoje, ten prižiūrėjo darželį ir augino lietuviškas gėles – lelijas, tulpes, rūtas.

Visuose trijuose gyvenamosiose vietose stovėjo staklės ir ji ausdavo po kelias valandas per dieną. Taigi, per metus nuausdavo tris gobelenus. Ji visada su savimi turėdavo užrašų knygelę, kilus kokiai įdėjai tuoj pat nusipiešdavo eskizą.

Prisimenu, vieną kartą važiuojame per Kėdainių senamiestį, o čia genėjami medžiai, paliekant tik kamienus. Ji tuoj išsitraukė savo užrašų knygelę ir nusipiešė idėją-eskizą. Taip gimė gobelenas „Sveikinimai iš Kėdainių“ viena detalė iš jo buvo nugenėti medžiai. Janina gyveno tik ateitimi, spindėdama savo energija, veržlumu, šviesiu protu, kūrybiniais ieškojimais ir, žinoma, kūrė įvairius planus muziejaus išlaikymui, puoselėjimui. Labai gaila, kad Janinos dabar nėra kartu su mumis, ji būtų pasilinksminusi ir pašokusi.

Įvykdytas Janinos noras įrašytas į jos testamentą – amžiams sugrįžti į Lietuvą. Ji atgulė Lietuvos žemelėje šalia savo tėvų ir sesers. Janinos žvaigždė spindi danguje, įprasminusi savo gyvenimą darbais ir dar ilgai liks mūsų širdyse,“ – jautriais žodžiais kalbą užbaigė D. Minkevičienė- Jazdauskienė, pakvietusi visus tylos minute pagerbti Janinos atminimą.

Dalinosi prisiminimais, apžvelgė kūrybą

Dabartinė muziejaus vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė taip pat šiltai prisiminė Janiną Monkutę- Marks.

,,Labai džiaugiuosi, kad man teko pažinti Janiną, kol ji dar buvo gyva. Susirašinėdavome laiškais, siuntinėdavome faksus, teko priimti jos dovaną – vykti pas ją į svečius į Čikagą.

Aš pamilau jos asmenybę ir jos kūrybą iš naujo. Nors muziejuje buvau besidarbuojanti dvejus metus, tačiau nuo to laiko pajutau jos energiją ir mintį, ką ji norėjo padaryti, kokia jos buvo vizija, kad ji nori savo kūrybą padovanoti Lietuvai, Kėdainiams, kur yra jos šaknys, gimtoji žemė.

Na, o pati jos kūryba yra labai plati. Iš pradžių, nuvykusi į Ameriką, kai jau turėjo galimybę kurti, ji tapė, kūrė koliažus, ieškojo įvairių dailininkų, menininkų, iš kurių sėmėsi patirties, pirko iš jų pamokas.

Tuo metu Amerikoje ,,ant bangos“ buvo popmenas. Ji išmėgino ir šią meno rūšį. Galime pasidžiaugti, jog šiame muziejuje turime bene didžiausią popmeno išeivių menininkų kolekciją Lietuvoje.

Vėliau, sugrįžusi prie savo šaknų Janina nagrinėjo kitų šalių liaudies meną, taip gimė mitologijos tema didelio formato sukurti darbai. Tuo pat metu ji raižė medžio, linoleumo raižinius, taip gimė grafikos darbų kolekcija, kuri taip pat padovanota muziejui.

Paskutiniuosius, daugiau nei 30 metų ji audė. Audė gobelenus kiekvieną dieną, eidavo į savo dirbtuvę kaip į darbą, kur ausdavo po 8 val. Gobelenų audimas gan ilgas procesas – vienam darbui prireikia ir pusės metų.

Beveik visi jos kūriniai yra ryškių, pozityvių spalvų.

Buvo ir juodo periodo, kuomet Amžinybėn iškeliavo jos vyras I. Marks. Tas periodas taip pat ,,atgulė“ į 6 gobelenų ciklą. Ji toliau kūrė, audė, išgyveno tą laikotarpį.

Paskutinieji gobelenai tapo dar ryškesni, dar spalvingesni, tačiau jų dalis liko pas Janinos vaikus, Amerikoje.

Janinos 100-ųjų gimimo metinių proga mes pakeitėme nuolatinę ekspoziciją antrame muziejaus aukšte, kur šiuo metu eksponuojama J. Monkutės-Marks gobelenai,“ – trumpai Janinos kūrybą apžvelgė muziejaus vadovė.

Pagerbė Janinos atminimą

Rajono savivaldybės vardu Administracijos direktorius Gintautas Muznikas dėkojo Daliai Minkevičienei-Jazdauskienei, kuri daugiau nei 20 metų puoselėjo muziejų ir J. Monkutės- Marks palikimą, rengė įspūdingas parodas bei kitus renginius. Tą pačią dieną rajono vicemerės Virginija Baltraitienė ir Danutė Mykolaitienė apsilankė Dotnuvos g. kapinėse ir uždegė žvakelę ant J. Monkutės-Marks kapo.

Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė kartu su vyru Ričardu taip pat aplankė savo tetos Janinos kapą, padėjo gėlių, uždegė žvakeles.

Sulaukta 200 kūrinių

Muziejaus vedėja Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė pagarsino, kad J. Monkutės-Marks 100-osios gimimo metinėms paminėti šį pavasarį buvo nutarta surengti tarptautinę pluošto parodą. Paskelbus atvirą kvietimą, net 98 menininkai iš trijų žemynų organizatoriams pateikė daugiau kaip 200 paraiškų. Pasaulinio garso kūrėjai siūlė nuostabiausius savo darbus. Tačiau šį muziejų vertinantys ir netgi mūsų naujai atrasti menininkai norėjo parodyti nepaprastai kūrybiškus, inovatyvius kūrinius. Tik keli menininkai pateikė pasiūlymus, kurie nebuvo tinkami tekstilės parodai arba neatitiko reikalaujamo lygio. Negalėjome atsisakyti darbų, vertų būti atrinktais šiam svarbiam renginiui, kurių vienintele atsisakymo priežastimi būtų tapęs patalpų trūkumas. Todėl komisija vienbalsiai nusprendė eksponuoti dvi atskiras vienodo meistriškumo ir vienodai techniškai kokybiškas parodas. Pasirinkti du eksponavimui geriausi laikotarpiai, pritraukiantys daugiausia lankytojų.

Kūrinius atrinko penkių asmenų žiuri komisija: dvi žymios menininkės-kuratorės Erny Piret-Heuertz (Prancūzija), Kakuko Ishii (Japonija), Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Janinos Monkutės-Marks dukterėčia Dalia Minkevičienė –Jazdauskienė ir Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė –Jasiūnė.

Vietoj vienos parodos – dvi

,,Supratome, kad visus autorius pristatyti vienoje parodoje neįmanoma, todėl buvo nutarta surengti dvi tarptautines parodas – šią ,,Įkvėpimas“, kuri bus eksponuojama iki lapkričio 11 d. ir dar vieną, jau po Naujųjų metų, sausio 12 d. – ,,Kūrybiškumas“,“ – teigė Asta. Iš viso abiejose parodose dalyvauja 70 autorių iš 18 šalių.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pagarsino Astai Fedaravičiūtei-Jasiūnei skirtą padėką už tai, kad ji Janinos Monkutės-Marks gimtadienio proga suorganizavo ne vieną, bet dvi parodas. Parodos kuratorės iš užsienio linkėjo toliau rengti puikias tarptautines parodas.

Tarptautinėje parodoje ,,Įkvėpimas“ eksponuojama 40 pluošto meno kūrinių iš 14 šalių. Įdomu tai, kad parodos plakate esantis darbas taip yra eksponuojamas parodoje, tik jo paliesti negalime, nes jis yra po stiklu. Kadangi šis darbas yra unikalus, nes išdrožtas iš… medžio. Tai irgi galima sakyti, jog atliktas iš pluošto, bet yra labai trapus. Tai belgų autoriaus Julien Feller, kuris gyvena Amerikoje darbas ,,Nėriniai Nr. 6“. Abejose parodose bus galima pamatyti po vieną jo darbą.

Surengtas darbų konkursas pasiteisino

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pažymėjo, kad paminėti garsios kraštietės gimimo šimtmetį norėjosi ypatingai. ,,Jos suteikta didinga dovana Tėviškei – šis muziejus- galerija gyvuoja iki šiol, nors šių metų pavasarį tapo 7-uoju Krašto muziejaus padaliniu.

Šio muziejaus vedėjos Astos idėja – surengti darbų konkursą labai pasiteisino – labai daug menininkų iš įvairių pasaulio kraštų: Japonijos, Italijos, Meksikos, Belgijos, Latvijos, Vengrijos, Suomijos, Kanados, Danijos, Lietuvos ir kt. susiuntė tiek daug darbų, jog neliko nieko kito kaip vietoj vienos rengti dvi parodas,“ – patvirtino R. Žirgulis.

Kūrybos darbą atsivežė lagamine

Į parodos atidarymą buvo atvykęs didelis būrys autorių iš Italijos, Latvijos bei Lietuvos.

Italų menininkų sutuoktinių pora Andrea Sbra Perego ir Federica Patera specialiai meno kūrinį sukūrė muziejaus erdvei, jie dvi dienas tą instaliaciją ,,kurdino“ ant sienos. Svarbiausia, jog šis kūrinys liks Kėdainiuose – menininkai jį dovanoja muziejui.

Jau nuo praėjusio pirmadienio Kėdainiuose viešbutyje ,,Grėjaus namas“, kurie yra šios parodos rėmėjai, apsigyvenusi italų menininkų pora pasakojo, jog jie daug vaikščiojo po Kėdainius, apsilankė muziejuje, Dailės mokykloje, sužinojo daug naujo ir įdomaus apie mūsų miestą.

Šie italų menininkai tyrinėja įvairiausius žodžius, pasirenka žodžio šaknį, iš jo toliau išsirutulioja visa kūryba. Jie naudoja keliolika kalbų žodžių, panašiomis prasmėmis. Visos kalbos, kurias jie naudoja yra tarpusavyje susiję. Jie naudoja vokiečių, anglų, sanskrito ir kt. kalbas, tačiau lietuviškų žodžių, deja, nėra. Žodžius jie sudėlioja taip, tarsi būtų pavaizduota vandens tėkmė.

Savo kūrinius jie atsivežė lagamine, tai buvo pavieniai žodžiai, kuriuos jungė į visumą jau pačiame muziejuje.

Tarp užsienio kūrėjų ir lietuviai

Šios abi parodos yra didžiulė dovana Kėdainiams ir muziejui r dėl to, jog dalis autorių nusprendė padovanoti savo kūrinius, kurie atgal jau nebegrįš pas jų kūrėjus.

Tarp užsienio kūrėjų parodoje galime rasti ir Lietuvos tekstilininkų darbų. Savo meno kūrinius eksponuoja ne kartą muziejuje savo darbus eksponavę Austė Guogaitė, Birutė Sarapienė, Danutė Valentaitė, Feliksas Jakubauskas, Lina Ringelienė, Virginija Kirvelienė, Birutė Sarapienė.

Parodos autoriams atsiminimui įteikti J. Monkutės-Marks 100-osioms gimimo metinėms pagaminti magnetukai, kuriuos pagamino parodos rėmėjas ,,Jurasta“.