Nuo šių metų sausio gyventojams pabrango „šiukšlių mokestis“.
Ne du ar tris kartus, kaip bando visuomenei teigti nenaudingus savivaldybei pasiūlymus teikiantys politikai. Išlaidos vienam gyventojui už atliekų tvarkymą padidėjo 0,70 Eur per mėnesį.
Kodėl buvo priimtas sprendimas pakelti mokestį ir, ar buvo alternatyvių variantų, paaiškino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.
Pristatydamas klausimą savivaldybės tarybai, administracijos direktorius G. Muznikas paaiškino, jog patvirtinti naujus vietinės rinkliavos dydžius būtina dėl teisinių aplinkybių pasikeitimo bei finansinių paskaičiavimų.
Nes 2025 m. rugsėjo 9 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) regionines kainas, kurios taikomos nuo 2026 m. sausio 1 d.
Atitinkamai, patvirtinus šias kainas, Kauno regiono savivaldybės privalo per 7 mėnesius nuo regioninės kainos nustatymo dienos, patvirtinti vietinės rinkliavos dydžius savo teritorijose.
Pasiūlymas „už pusę milijono“
Savivaldybės tarybos mažumos atstovas Paulius Aukštikalnis rinkliavos dydžio klausimą spręsti leidžiant namų ūkiams naudotis mažesniais – 120 l – mišrių komunalinių atliekų konteineriais, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus.
„Šiuo siūlymu bandoma pateikti emociškai patrauklią tačiau faktiškai sistemiškai klaidingą idėją, esą atliekų tvarkymo problema gali būti išspręsta leidžiant visiems rinktis mažesnį konteinerį, – tokį pasiūlymą pakomentavo G. Muznikas. – Siūlymas grindžiamas abstrakčiu teisingumu, tačiau be jokio ryšio su faktiniais duomenimis“.
Kaip informavo savivaldybės administracijos direktorius, Kėdainių rajono savivaldybėje 2025 m. surinkta 10 872 tonos mišrių komunalinių atliekų. Net ir taikant konservatyvų vertinimą – vienam gyventojams tenka apie 190 kg mišrių atliekų per metus. „Tai nėra teorija, o tai yra faktas“, – patikino G. Muznikas.
Todėl, pasak jo, bandymas teigti, kad 3 ar 4 asmenų namų ūkyje galima realiai sugeneruoti atliekų, kaip 1 ar 2 asmenų, neturi jokio statistinio ir praktinio pagrindo.
Šis siūlymas reikštų vietinės rinkliavos didėjimą visiems. Pakeitus konteinerius iš 240 į 120 l savivaldybė netektų apie 312 tūkst. Eur rinkliavos per metus.
Negana to, savivaldybei reikėtų įsigyti dar ne mažiau, kaip 6 tūkst. Konteinerių, kurių kaina siektų dar 120 tūkst. Eur.
Nė viena iš šių sumų niekur nedingsta, jos persikelia arba į vietinę rinkliavą gyventojams arba tai tampa našta savivaldybės biudžetui.
Papildomai didinti vietinę rinkliavą dar 40 proc. prie neišvengiamų 20 proc. padidėjimo, pasak G. Muzniko, būtų nesuprantama. Todėl savivaldybės administracijos nuomone, tokio siūlymo priimti negalima.
Tai privaloma
„Kaip matau, tarybos narys nesupranta esmės, – į P. Aukštikalnio prieštaravimus reagavo savivaldybės administracijos direktorius ir dar kartą paaiškino. – Noriu dar kartą pabrėžti, kad VERT pirmą kartą regioniniams atliekų tvarkymo centrams nustatė regioninės kainos dedamąsias.
Tai yra privaloma visiems RATC‘ams. Atitinkamai kiekvienas RATC nustatė savo kainas savivaldybėms.
Pagal valstybės reguliavimą mes (t. y. Kauno regiono savivaldybės) turime prisitaikyti prie nustatytos Kauno regiono kainos, kuri padidėja nuo sausio 1 d. Savivaldybė nuo sausio mėnesio jau moka didesnę atliekų tvarkymo kainą Kauno RATC“.
G. Muzniko teigimu, siekiant išvengti savivaldybės biudžeto nuostolių, priimtas sprendimas pakelti mokestį gyventojams 20 proc.
„Alternatyva – jei nekeliamas mokestis gyventojams – turime ieškoti galimybių savivaldybės biudžete surasti pusę milijono eurų ir juos skirti dotuoti mokestį gyventojams“, – sako savivaldybės administracijos direktorius.
Pasak jo, atėmus pusę milijono eurų iš savivaldybės biudžeto – stotų daugiabučių namų kiemų renovacija, stadiono, mokyklų, darželių renovacijos ir t. t. Todėl priimtas sprendimas, kad mokėti už atliekų tvarkymą turėtų tas, kuris tas atliekas generuoja.
Apie 2 Eur per mėnesį
Savivaldybės administracijos direktorius pabrėžė, kad teiginys jog mokestis gyventojams didėja 2 ar net 3 kartus – nėra tiesa.
Jis paaiškino, jog keičiasi rinkliavos dydis kaimo daugiabučių namų gyventojams, jis suvienodinamas su miesto daugiabučių namų gyventojų, o mokesčio lengvata socialiai remtiniems gyventojams didinama nuo 20 iki 30 proc.
20 proc. pabrangimas gyventojams, nepriklausomai, kur jie gyvena – daugiabutyje ar nuosavame name – brangsta nuo 1,5 iki 3,5 Eur. T. y. 2 eurais per mėnesį.
Šiek tiek didėja rinkliava individualių namų gyventojams, gyvenantiems dviese ir turintiems 240 l konteinerius. Tačiau, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, jiems yra sudaryta galimybė pasikeisti konteinerį į 120 l.
„Todėl ir siūlome visiems gyventojams, gyvenantiems po vieną ar dviese, pasikeisti konteinerius iš didesnio į mažesnį. Tokio dydžio konteinerio pakanka, kai atliekos išvežamos 2 k. / mėn.“, – sako G. Muznikas.
70 centų nenuskurdins gyventojų
Buvęs rajono meras, savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto narys Saulius Grinkevičius mano, jog mokėjimo tvarka už atliekų tvarkymą nebus iki galo teisinga, kol nebus įvesta sistema, kai kiekvienas gyventojas ar ūkio vienetas už savo atliekas mokės pagal faktą.
Pasak S. Grinkevičiaus, turėtų būti čipuoti konteineriai, taip pat ir daugiabučių namų konteineriais turėtų naudotis tik tų daugiabučių, kuriems jie priskirti, gyventojai.
„Europoje jau senokai taip daroma, – savo pastebėjimais pasidalijo buvęs meras. – Man teko nemažai domėtis Vokietijos, Švedijos patirtimi. Siūlyčiau savivaldybės specialistams, konsultantams, pamodeliuoti, kiek kainuotų tokia investicija – kiek tos sistemos įdiegimas savivaldybėje kainuotų ir kiek dėl to mokestis gyventojams pabrangtų?”
Anot S. Grinkevičiaus, sakyti, jog mokestis gyventojams didėja dvigubai ar trigubai yra nerimta.
„Paskaičiuokime – kiek brangsta?, – pasiūlė politikas ir verslininkas S. Grinkevičius. – Pavyzdžiui, mažiausias pabrangimas vieno asmens namų ūkiui – 0,70 Eur per mėnesį. Brangiausias – kaime 4 asmenų namų ūkiui – 2,80 Eur/mėn. Ar tai yra tos sumos, kurios nuskurdins mūsų rajono gyventojus?
Tai pasverkime: vienoje pusėje – 0,5 milijono atimti iš visų kėdainiečių, t. y. savivaldybės biudžeto, kitoje – 0,70 Eur per mėnesį iš gyventojo.“
„Kėdainių mugė“ pasidomėjo, ką naudingo gyventojams galima padaryti už pusę milijono eurų?
Pavyzdžiui – nedidelio daugiabučių namų kvartalo kiemų renovacija kainuoja vykdoma už šiek tiek daugiau, kaip 500 000 eurų. Tokia – dabar vyksta S. Jaugelio Telegos gatvėje.
Maždaug tiek pat kainuoja Šėtos gimnazijos stadiono renovacija. Apie pusę milijono eurų kainuos Kėdainių miesto Aušros ir S. Jaugelio Telegos gatvių dangų atnaujinimas.
