Asta Raicevičienė

Gegužės 7-osios pavakare Kėdainių miesto parke netradiciškai buvo pažymėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Po atviru dan­gum kėdainiečiai klausėsi Vytauto Mačernio kūrybos, kurią galėjo skaityti visi norintys. Taip pat vyko mobiliosios bibliotekėlės atidarymas. Šiemet tai pirmas Kėdainių kultūros centro kontaktinis renginys karantino sąlygomis.

Diena kitaip

Negausiam būreliui susirinkusiųjų, bet saugiu atstumu susėdusių rožyno erdvėje, Kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė pasakė, kad taip toli vieni nuo kitų dar niekada nesame buvę, bet tuo pačiu esame labai arti. Sveikindama su profesine švente, žurnalistams ji dėkojo už nuolatinį ryšį, už Kultūros centro darbų supratimą ir viešinimą, už tai, kad šiandien kartu. O. Mikalauskienė rajono žiniasklaidos atstovams įteikė po mėlyną gėlės žiedą.

Kultūros centro direktorė O. Mikalauskienė (iš kairės) su pavaduotoja G. Gustyte pasidžiaugė, jog senojo parko erdvė itin tiko to vakaro renginiui.

Vakaro vedėja Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Gustytė teigė, kad paprastai Kultūros centras ta proga organizuodavo skaitovų konkursą ,,Pavasaris pražydo žodžiais“, deja, šiemet to daryti negalima, todėl Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena bus kitokia. Kadangi Vytautui Mačerniui šiemet būtų sukakę 100 metų, Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė V. Mačernio metais, ir tai mus verčia atidžiau įsiklausyti į išskirtinį šio poeto likimą, liūdniausią lietuvių literatūros klasiką.

V. Mačernio kūrybos skaitymai

Paties V. Mačernio gyvenimas buvo trumpas – mirė nesulaukęs 24-erių, gyvybę Žemaičių Kalvarijoje pakirto rusų tanko paleisto užtaiso skeveldra. Jis spėjo patirti karo baisumą, išgyventi ne vieną netektį – mylimos močiutės, bendraklasės. Poetas traukėsi iš okupuojamos Lietuvos, buvo su savimi pasiėmęs rankraščius, brangiausią savo turtą, turėjo susitikti su draugu, bet nesusitiko, nepasitraukė, taip ir liko ant Žvyrinėlio kalnelio, netoli gimtosios Šarnelės.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Kėdainių miesto parke vyko Vytauto Mačernio kūrybos skaitymai. Skaitė visi norintys – tie, kas iš anksto užsiregistravo, tie, kas myli poeziją ir kam patinka jo kūryba.

,,Man labai norėjosi, kad neskaitytų tie trys ar penki, kurie Kėdainiuose gerai skaito, užmačia šį kartą buvo tokia, kad skaitytų tie, kas nori. Į kvietimą atsiliepė jauni žmonės, kurie dalyvavę skaitovų konkursuose, ir vyresnio amžiaus. Jeigu liks kas nors neperskaityta, žinoma, ir aš skaitysiu“, – prieš renginį sakė G. Gustytė.


Vytautas Mačernis. Iš laiško, rašyto gimtojoje Šarnelėje:
… ,,Jeigu kas nors vertingo yra tiek šiapus, tiek anapus, – tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia Visatos pilnatvėje. Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir aš atsakau: aukštosios akimirkos! Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingu.
Aš norėčiau visiškai atsiplėšt nuo nešvarios žemės ir gyventi pasauly, sukurtam ,,iš grynosios išminties“, ir į viską žvelgt nuo tų mėlynųjų kalvų… su atlaidumu žemyn…
Todėl mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest…“



Kūryboje keliami egzistenciniai klausimai

Pasak G. Gustytės, žiūrint iš šiandienos perspektyvos, V. Mačernio kūryboje keliami amžini, egzistenciniai klausimai, stebina jaunas žmogus, kuris labai domėjosi viskuo. Kaip ir kiekvieną mąstantį žmogų, tiek jaunystėje, tiek vyresniame amžiuje, jį domina, neramina tie patys klausimai: ką aš padariau, ką nuveiksiu, dėl ko į šitą žemę atėjau. ,,Man mieliausios V. Mačernio ,,Vizijos“. Apie jas aš sužinojau būdama J. Miltinio teatro studijoje. Pats J. Miltinis yra bendravęs su V. Mačerniu. V. Miltinis visada sakydavo: ,,Skaitykite Mačernį, ten yra tokia gilybė, tokia platybė.“ Kai ruošiausi Mačernio skaitymams, mane labiau sujaudino ,,Laiškai“, gal dėl to, kad nebuvo skaityti“, – teigė G. Gustytė.

Pradėdama renginį jo vedėja perskaitė ištrauką iš laiško, rašyto gimtojoje Šarnelėje 1942 m. liepos 12 d. (pateikiamas kaip atskiras intarpas).

Artimas savo dvasia

V. Mačernio kūrybos – jo poezijos bei prozos – ištraukas skaitė įvairaus amžiaus kėdainiečiai ir ne tik: Lukas Muraškinas, Asta Bartkuvienė, Gražina Jedemskienė, Emilė Stadalnykaitė, Daiva Burinskytė-Valdmonė, Renata Šimanauskienė, Daiva Makutienė, Agnė Virkutytė, Genovaitė Gustytė, Audrius Daukša.

Paklausta, kodėl nusprendė skaityti V. Mačernį, TAU rektorė, Kauno kolegijos anglų kalbos dėstytoja Gražina Jedemskienė atsakė: ,,Todėl, kad yra labai daug temų, kurios atliepia tai, ką aš jaučiu. Jis man artimas savo dvasia, savo požiūriu į žmogaus esmę, apskritai gyvenimo esmę, į vidinius išgyvenimus. Daugelį dalykų jis subtiliai atskleidžia, ko pats negalėtum pasakyti.“

Lukas Muraškinas, VDU studentas, studijuojantis viešąją komunikaciją, praėjusiais metais baigęs ,,Atžalyno“ gimnaziją, pasirinkęs skaityti V. Mačernį sakė: ,,Tai iš tikrųjų labai įdomus rašytojas, kurio eilėse kiekvienas gali atrasti kažką savito, kažką savo, kas tinka jam ir jo gyvenimo istorijai, dėl to jis man labai patinka“, – atviravo jaunuolis. Paklaustas, iš kur išmokęs raiškiai skaityti, sakė, kad pats iš savęs, nuo mažens dalyvavo skaitovų konkursuose, vesdavo renginius, tai išmokstama per praktiką, o paskui ateini ir skaitai.

Audrius Daukša skaitė poeziją atmintinai: ,,Vertinu, brandinu Vytauto poeziją ir matau prasmę kai ką išmokti atmintinai.“ Jis ne tik skaitė, bet ir komentavo. A. Daukša sakė: ,,Trumpai tegyvenęs Mačernis jautė nugyvenęs daug – gal tai ypač intensyvi branda, leidusi ištarti: „Aš, dar tik įpusėjęs dvidešimt trečiuosius, / Jaučiuos pavargęs ir pasenęs Vakarų žmogus.“

Pats A. Daukša pasakojo, jog dirba Panevėžio rajone, Juozo Tumo-Vaižganto knygnešių muziejuje. Todėl jis ir pats švenčiantis profesinę šventę. Prisipažino, kad mėgsta poeziją, sakė mokantis kelis šimtus eilėraščių atmintinai, ypač patinka Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Vytauto Mačernio.

Po ūkanotu nežinios dangum

Kiek vėsoką, šiek tiek saulės blyksniu nutviekstą vakarą, bet, ačiūdie, susilaikiusį nuo lietaus, malonu buvo klausytis skaitomos Vytauto Mačernio kūrybos. Užbaigdama vakarą Genovaitė Gustytė taikliai pastebėjo, kad šiandien visi esame atsidūrę, kaip V. Mačernis pasakytų, ,,po ūkanotu nežinios dangum“.

,,Ūkanota nežinia nuolat apgaubia žmoniją. Prašviesėja, nusigiedrija dangus, ir vėl kokia neganda. Žmonės turi būti tam pasiruošę… Pasaulio prasmė ir grožis – amžini, viltingo žmogaus amžinas gal tėra tik pasiryžimas prasmingai gyventi ir dūžtančiose formose. Tai lyg šimtmečio aidas ir tarsi priesakas mūsų dienoms ūkanotoms.“ (V. Mačernis).

Kėdainių miesto parke atidaryta trečia mobilioji bibliotekėlė.

Atidaryta trečia mobilioji bibliotekėlė

Tapo tradicija, kad gegužės 7-ąją atidaroma ir mobilioji bibliotekėlė. Todėl atsidaryti dar vienai tokiai bibliotekėlei Kėdainių miesto parke – labai tinkama vieta, juo labiau, kad čia žada atsidaryti kavinė, veikti jaunimo erdvė. ,,Viliuosi, kad toje bibliotekėlėje esančios knygos bus ,,trumpojo“ žanro – poezijos, esė, galbūt kažkokių trumpų filosofinių apmąstymų. Romanų ieškokite kitose. Tai jau trečia Kultūros centro bibliotekėlė. Man gražu, kai žmonės dalijasi, tuo pačiu – skaito. Papildyti bibliotekėlę gali kas tik nori, kaip ir pasiimti į namus ir paskaityti bet kurią knygą“, – sakė simbolinę juostelę atrišdama G. Gustytė. Dar dvi tokios bibliotekėlės įrengtos Gegučių parkelyje ir šalia laikinųjų Kultūros centro namų, J. Basanavičiaus g. 4. ,,Pastarojoje tai sumažėja, tai vėl pasipildo knygų. Karantino metu uždraudus ja naudotis, žmonės, matyt, buvo nepatenkinti, kad nėra knygų, tuoj prinešė, nes labai greitai vėl pasipildė“, – pastebėjo Genovaitė, pridūrusi, jog bibliotekėlės projekto autorė – Kultūros centro dailininkė Aušra Žemaitienė, knygos – daugiausia poezijos, suneštos centro darbuotojų. ,,Skaitykime, dalykimės, mylėkime, gerbkime ir didžiuokimės lietuvių kalba“, – visiems palinkėjo vakaro vedėja.

Panašios naujienos