Dažnai teigiama, kad teatras įtraukia ir nepaleidžia: tiek aktorių, tiek ir šį dailės žanrą mėgstančių žiūrovų. Kėdainiuose jau ne vienerius metus veikiančioje teatro studijoje vaidinantys jaunieji aktoriai sako, kad buvimas ant scenos verčia jausti šiokį tokį šurpuliuką. Tačiau po pasirodymo, atslūgus įtampai ir pasigirdus ovacijoms, eilinį kartą įsitikina, kad scena – išties kažkas nepaprasto… 

Emilė filmavosi Audriaus Antanavičiaus trumpametražiame filme „Tiltas“ kartu su Airida Gintautaite.

Emilė filmavosi Audriaus Antanavičiaus trumpametražiame filme „Tiltas“ kartu su Airida Gintautaite.

„Polėkis“ − taip vadinasi jau vienuolika metų Kėdainių kultūros centre veikianti vaikų ir jaunimo teatro studija. Susibūrusi 2005 metais, ji iki šiol kraštiečius džiugina įdomiais ir prasmingais pasirodymais. Studiją nuolat lanko apie 20 narių, per metus surengiama daugiau kaip 30 pasirodymų. Jaunuoliai yra aktyvūs pagalbininkai Kėdainių kultūros centro renginiuose, dažnai veda renginius, vaidina spektakliuose. Studijai jau ne vienerius metus vadovauja Genovaitė Gustytė-Šaučiūnienė.

Specialiai skatinti nereikia
Pasak jos, studiją lankantys vaikai yra meniški, aktyvūs, dažnas jų lanko Dailės, Muzikos mokyklas. „Vaikai dirbti, repetuoti nori patys. Geriausia tam paskata – gaunami įvertinimai įvairiuose konkursuose, gastrolės. Kai darbas yra daromas iš širdies ir su meile, rezultatas visada bus tik geras. Šiuo metu statome naują spektaklį „Eglė žalčių karalienė“, – sakė režisierė.
Teatro studija gali pasididžiuoti ir tarptautiniais įvertinimais: 2015 m. gruodžio 5 d. su spektakliu „Juodažvaigždis arkliukas“ (pagal Jono Avyžiaus pasaką, scenarijaus autorė ir režisierė G. Gustytė-Šaučiūnienė) dalyvavo tarptautiniame kalėdiniame festivalyje-konkurse „Christmas Wave 2015“, kuris vyko „Dzintari Concert Hall“ (Jūrmala, Latvija) ir teatro žanre tapo laureatais (II laipsnio diplomas).

Mėgstanti sceną nuo mažumės
Jau penkerius šioje studijoje besilankanti kėdainietė septintos klasės mokinė Neda Baršauskaitė tikino, kad nuo pat mažumės buvo labai artistiška, mėgstanti pasimaivyti. Tad scena jai buvo ir yra ta vieta, kurioje gali save puikiai išreikšti.

Emilė (dešinėje) kartu su Pijumi Kėdainių kultūros centro teatro studijos „Polėkis“ spektaklio „Kalėdų žvaigždės vedini“ (scenarijaus autorė ir režisierė Genovaitė Gustytė-Šaučiūnienė) premjeroje praėjusių metų gruodžio mėnesį. Emilė ir Pijus atliko pagrindinius Justės ir Juliaus vaidmenis.

Emilė (dešinėje) kartu su Pijumi Kėdainių kultūros centro teatro studijos „Polėkis“ spektaklio „Kalėdų žvaigždės vedini“ (scenarijaus autorė ir režisierė Genovaitė Gustytė-Šaučiūnienė) premjeroje praėjusių metų gruodžio mėnesį. Emilė ir Pijus atliko pagrindinius Justės ir Juliaus vaidmenis.

„Pradėjau vaidinti scenoje antroje klasėje. Tačiau jau nuo darželio laikų žinojau, kad savo ateitį siesiu su scena. Ji mane traukte traukė. Prisimenu savo pirmąjį vaidinimą – buvau varna. Po jo sulaukiau gausybės plojimų. Ir man tas taip patiko! Žiauriai! Išties geras ir nepakartojamas jausmas buvo. Tuomet, atrodo, kažkas tarsi užsiprogramavo galvoje, kad man reikia scenos“, – prisiminė mergina.
O ir į „Polėkį“ Neda pateko visai netikėtai – pirmoji pažintis su režisiere G. Gustyte-Šaučiūniene užsimezgė kultūros centro rūbinėje.
„Ji priėjo prie manęs ir pasiūlė ateiti į studiją. Tada buvau tokia laiminga – labai norėjau ir nekantravau save išbandyti. Dabar repeticijoms laiko skiriu kiek mažiau, tačiau ne dėl to, kad ši veikla man būtų pabodusi. Dabar dažniau scenoje skaitau eilėraščius, vedu renginius ir groju (Neda Muzikos mokykloje mokosi groti smuiku bei pianinu). Šie metai man visko pilni – daug kur esu kviečiama, visur stengiuosi dalyvauti. Tačiau tikiuosi, kad vaidinimą pristabdžiau tik laikinai“, – šyptelėjo ji.

Mėgsta improvizuoti
Drąsi, pasitikinti savimi, artistiška mergina puikiai jaučiasi scenoje ir vesdama renginius. Tiesa, iš pradžių, pirmaisiais kartais, ji labai jaudindavosi, tačiau dabar jaučiasi žymiai laisviau ir geriau.
„Kaip jausiuosi scenoje, priklauso nuo to, koks bus pasirodymas. Jei reikia groti, jaudinuosi visada. Vaidinti ir eilėraščius ar įvairius apsakymus sakyti prieš žiūrovus bijau žymiai mažiau. Nes žinau, kad jei suklysčiau, vis tiek kažkaip išsisuksiu: ką nors prikursiu ar kitaip išsisuksiu. Man paprasčiau valdyti balsą nei groti instrumentu. Nebijau improvizuoti scenoje“, – nusišypso mergina ir priduria, kad aktoriniai sugebėjimai gelbsti ir įvairiose gyvenimiškose, buitinėse situacijose.

Jaunuosius aktorius ugdo teatro studijos „Polėkis“ vadovė G. Gustytė-Šaučiūnienė.

Jaunuosius aktorius ugdo teatro studijos „Polėkis“ vadovė G. Gustytė-Šaučiūnienė.

„Taip, pasitarnauja, tačiau tuo nepiktnaudžiauju. Ypač padeda tokiose situacijose, kai reikia kitam žmogui ką nors švelniau pasakyti, kad jis neįsižeistų, kai reikia žmogų paguosti…“ – tikino ji.
Paklausta, kaip pavyksta įsikūnyti į personažą, perteikti jo mintis, jausmus, Neda sako, kad jai viskas išeina tarsi natūraliai.
„Visada stengiuosi suprasti, ką mano vaidinamas personažas turėtų galvoti, kaip turėtų elgtis įvairiose situacijose. Specialiai savęs nespaudžiu, kad jis esą turėtų elgtis vienaip ar kitaip. Man gaunasi viskas natūraliai. Žinoma, reikia ir repeticijų, ir darbo. O po pasirodymo būna labai gera, kai išgirstame aplodismentus – viskas, mūsų darbas baigėsi, išgirdome plojimus. O tai geriausias įvertinimas“, – šypsosi jaunoji aktorė Neda.

Vaidinti ne tik teatre, bet ir kine
Su vaidyba jau ne vienerius metus susijusi ir penktos klasės mokinė Emilė Stadalnykaitė. Tiesa, mergaitė ne tik vaidina scenoje: ji jau turi ir filmavimosi patirties.

Neda – drąsi, pasitikinti savimi, artistiška mergina, puikiai besijaučianti scenoje tiek vaidindama, tiek ir vesdama renginius.

Neda – drąsi, pasitikinti savimi, artistiška mergina, puikiai besijaučianti scenoje tiek vaidindama, tiek ir vesdama renginius.

„Sunku pasakyti, kada rimčiau susidomėjau vaidyba, nes vaidinu nuo pat vaikystės. Savyje vaidybą atradau ir pradėjau puoselėti būdama dar pradinukė, kai pradėjau mokytis meninio ugdymo klasėje Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje. Tada mokytoja Vitalija Stankevičienė mokė mus vaidinti, statė spektaklius. Tai daryti man labai patikdavo. Mokytoja paskirstydavo vaidmenis visai klasei. Man tekdavo tie, kurie turėjo daugiausiai teksto. Iš pradžių būdavo sunku išmokti tiek daug žodžių, bet vėliau, pradėjus repetuoti, tekstas įsimindavo tarsi savaime“, – prisimena Emilė.
Tiesa, jai jau teko save išbandyti ir filmuojantis kino juostai.
„Kartą kėdainietis kino režisierius Audrius Antanavičius, tuomet dar bestudijuojantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, man pasiūlė vaidinti trumpametražiame filme „Tiltas“ su garsia lietuvių aktore Airida Gintautaite. Filmavimas truko dvi dienas. Filmo scenos buvo kuriamos šalia geležinkelio, dundant traukiniams. Aš labai pavargau ir sakiau, kad viskas, būti aktore jau nebenoriu… Praėjus kuriam laikui ir atėjus vasarai, mama pasiūlė eiti į teatro studijos „Polėkis“ vasaros stovyklą. Nuėjau. Tada laukiau kitos vasaros ir dar kitos… Iš viso tokiose vasaros stovyklose dalyvavau tris kartus“, – pasakojo Emilė. Tačiau šiandien ji jau ne vasaros stovyklų dalyvė, bet tikra „Polėkio“ aktorė.
„Teatro studijoje esu beveik metus laiko. Vienai, turėjusiai vaidinti spektaklyje, mergaitei susirgus, ją pavaduoti paprašė manęs. Kadangi jos tekstą ir žodžius mokėjau, mielai sutikau. Taip ir likau „Polėkyje“.

Aplodismentai – geriausias pastangų įvertinimas
Aktoriai scenoje visada žavi savo puikia vaidyba, tačiau norint to pasiekti, reikia išties nemažai dirbti. Pasak Emilės, repetuoti ji eina tris kartus per savaitę, o repetuoja net po kelias valandas. Be to, aktyvi mergaitė lanko ir Muzikos mokyklą, dainuoja chore „Ryto“ progimnazijoje.
Emilė sako, kad vaidinti jai labai patinka, scenoje ji stengiasi pasirodyti kuo geriau.
„Po pasirodymo visada pagalvoju, ką galėjau padaryti geriau, kokias klaideles padariau. Išgirdusi studijos vadovės ir kitų žiūrovų pagyrimą, kad pasirodžiau labai gerai, visiškai nurimstu. Po pasirodymo labai malonu išgirsti aplodismentus, juk pagal žiūrovų plojimų garsą galima suprasti, kaip jiems patiko spektaklis“, – sako ji.
Paklausta, ar planuoja savo ateitį sieti su aktoryste, Emilė užtikrinta. „Taip, dažnai pagalvoju apie savo ateitį, kad norėčiau būti aktore. Nors labiau norėčiau būti teatro aktore, kine man taip pat patiktų. Teko filmuotis ir televizijos laidelėse apie kalbą „Kalbos rėtis“. Žinojau, kad jei suklysiu, viską bus galima pakartoti. Teatre, jei jau pasakei, viskas, nieko nebus galima atitaisyti. Todėl filmuotis prieš kameras man buvo visai nebaisu, priešingai, labai patiko. Na, o ką dirbsiu ir kursiu suaugusi – matysim“, – šypteli jaunoji aktorė.
Drąsiai į sceną lipa ir jaunasis aktorius Pijus Verikas. Ne viename spektaklyje vaidinęs berniukas teigė, kad jam vaidinti patinka visuose spektakliuose, mat kiekvienas personažas išmoko vis kažko naujo ir svarbaus. Pijus jaučia nerimą prieš pasirodymus, tačiau jis pats save nuramina, kad viskas pavyks, ir drąsiai eina į sceną.

6

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.