Šv. Juozapo atlaiduose pašventinta iš Amerikos atvežta relikvija

Kovo 19-oji Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje buvo išskirtinė diena – tikinčiųjų bendruomenė dalyvavo tituliniuose atlaiduose, kurių metu pašventinta palaimintojo Jurgio Matulaičio I laipsnio relikvija. Iškilmingas šventąsias mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Šioms iškilmėms pradėta ruoštis iš anksto. Kovo 10–18 dienomis buvo paskelbtas maldų į šv. Juozapą devyndienis, prašant šio šventojo užtarimo tiek asmeniškai, tiek parapijai bei visoms dekanato šeimoms, nes jis yra ne tik bažnyčios, bet ir šeimų globėjas. „Šv. Juozapo vaidmuo yra labai svarbus. Jam buvo patikėta būti Šventosios šeimos – Švč. Mergelės Marijos ir kūdikėlio Jėzaus – Dievo sūnaus globėju, kuris saugojo juos nuo pavojų ir buvo pavyzdžiu, kaip reikia rūpintis šeima.

Mes labai ilgimės stiprios ir globojančios tėvo asmenybės, reikia žmogaus, kuris mus vestų gyvenimo keliu, įkvėptų, mokytų, padėtų, dovanotų saugumo jausmą. Viso to galime pasimokyti iš šv. Juozapo. Tą tėviškumą galime rodyti vieni kitiems.

Žmogus bręsta, kai jis įsipareigoja rūpintis kitais žmonėmis, juos globoti arba, kitais žodžiais tariant, negyvena vien tik sau, žiūrėdamas, kad tik jam kažkas kažką duotų, padėtų, bet ir pats tą darydamas tiek fizine, tiek dvasine prasme. Turime neužmiršti to pašaukimo rūpintis vieni kitais.

Šiuo metu šeimoms kyla nepaprastai dideli iššūkiai. Maždaug pusė susituokusių porų išsiskiria, ir tai labai liūdina. Šeima turi būti kaip komanda, dirbanti bendram labui. Turime ugdyti tarpusavio santykius, įdėti pastangų. Juk, pavyzdžiui, darbe mes keliame savo kvalifikaciją, važiuojame į seminarus, mokymus, bandome augti savo darbo kokybėje, o šeimoje tarsi to nereikia ir tai yra klaida.

Pasaulyje, kur yra išvystytos pagalbos šeimai programos arba pati visuomenė yra labiau susitelkusi toje srityje, ten ir mažesni ištuokų skaičiai. Todėl ir mes vyskupijoje tam skiriame dėmesį, kad žmonės galėtų ugdytis, kad būtų savanorių, kurie įkvėptų ir kitus domėtis, pavyzdžiui, kaip ugdyti vaikus, išsaugoti su jais ryšį paauglystės laikotarpiu, kaip rutinoje ir sparčiame gyvenimo tempe turėti dvasinės atgaivos momentus šeimoje, kaip išlaikyti meilę ilgame kelyje.

Turime suvokti, kad jei žmogus šeimoje nesijaučia gerai, neturi to saugumo jausmo, tuomet jis susigūžia, užsisklendžia, gyvena tarsi atskiroje saloje, nemato šviesios dienos ir galiausiai suserga neuroze. Visa tai neigiamai veikia ne tik patį asmenį, bet ir jo aplinką, santykius su kitais žmonėmis. Tačiau, kai žmogus gyvena tikėjimo šviesoje, kai sulaukia reikiamos pagalbos, jis geba būti atviras, nori padėti, linki kitiems gero“, – apie svarbius šeimyninio gyvenimo niuansus kalba Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas.

Svarbus atlaidų akcentas

Šv. Juozapo atlaidų metu dėmesys skirtas ne tik Šventosios šeimos globėjui, bet ir palaimintajam Jurgiui Matulaičiui, kurio relikvija buvo pašventinta ir patalpinta į relikvijorių Šv. Juozapo bažnyčios dešiniajame – šv. Elijo altoriuje. Ši iš Amerikos atvežta I laipsnio (kraujo) relikvija čia bus nuolatos, tad visi norintieji galės ją pagerbti, melsdamiesi ir prašydami palaimintojo užtarimo.

„Tai yra išskirtinis įvykis, dėkoju kunigui Martynui Povylaičiui, seseriai Viktorijai iš vargdienių seserų kongregacijos (beje, įkurtos paties J. Matulaičio), taip pat dekanui Norbertui Martinkui, kurių dėka palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvija atvežta į Kėdainius. Dėkoju už pastangas puoselėti šv. Juozapo šventovę, suteikti jai daugiau žinomumo.

Ši šventovė gauna labai brangią dovaną. Tai yra dar vienas tėviškumo ženklas, nes palaimintasis Jurgis Matulaitis, popiežiaus Pijaus XI paskirtas apaštališkuoju vizitatoriumi, kūrė bažnytinę provinciją Lietuvoje, jis suskirstė Lietuvą į vyskupijas, žvalgėsi, kas galėtų būti jų ganytojai, pateikė projektą popiežiui, tam reikėjo Vatikano patvirtinimo. 2026 metais minėsime šio didžio darbo 100-metį.

Yra lūkestis, kad Jurgį Matulaitį paskelbs šventuoju, tačiau tam reikia stebuklo, kuris būtų užregistruotas, aprašytas pagal bažnyčios taisykles. Tas stebuklas gali įvykti ir jūsų bažnyčioje, kodėl gi ne, jei žmogus melsis į palaimintąjį Jurgį ir per jo užtarimą patirs stebuklą, tai bus žalia šviesa skelbti jį šventuoju. Tikiu, kad Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia dabar taps dar didesniu Lietuvos ir užsienio piligrimų traukos centru“, – viliasi Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas.

Gyvenimas vardan kitų

Šv. Juozapo bažnyčioje parengti stendai su pagrindiniais faktais, atskleidžiančiais aktyvią Jurgio Matulaičio – kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato – veiklą, sudėtingą biografiją ir gilų dvasinį gyvenimą. Pagrindinis jo šūkis buvo „Nugalėk blogį gerumu“. Jurgis Matulaitis buvo ir Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje, steigė vaikų prieglaudas, padėjo vargšams, todėl yra laikomas „Carito“ globėju.

Popiežius Pijus XI šį dvasininką pavadino „tikrai šventu vyru“.

1953 m. Romoje pradėta J. Matulaičio beatifikacijos byla. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė jam Dievo tarno titulą. 1987 m. Jurgis Matulaitis paskelbtas palaimintuoju. Pasak Šventojo Tėvo, „visus 56 savo gyvenimo metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Tai liudija jo darbai ir žodžiai, visa jo ganytojiška tarnystė“.

L. Pranckevičiūtės nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvija iš Amerikos atvežta į Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią, kur bus nuolatos.