Susitelkti vis dar svarbu: kova už laisvę nesibaigia

Kėdainiuose paminėta rugpjūčio 23-oji, Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena. Šiemet ji dar aktualesnė dėl įvykių Baltarusijoje, tad nemažai kėdainiečių šį vakarą dalyvauja „Laisvės kelyje“ nuo Vilniaus katedros iki kaimyninės šalies sienos, taip palaikydami baltarusių kovą už demokratiją.

Sekmadienį Kėdainiuose, prie paminklinio akmens rezistentams Skongalio gatvėje, 13 val. krašto bendruomenė, valdžios ir visuomeninių organizacijų atstovai, rajono tarybos nariai padėjo gėlių ir uždegė žvakeles, pagerbdami visus kovotojus už Lietuvos Laisvę. Jų atminimas pagerbtas tylos minute.

Prie paminklo iškilmingoje rikiuotėje sustojo Kėdainių Povilo Lukšio 205-osios šaulių kuopos nariai. Jaunųjų šaulių rankose plazdėjo ne tik trijų Baltijos valstybių vėliavos, bet ir palaikymą baltarusiams simbolizuojanti istorinė baltai-raudonai-balta šalies vėliava. Šiomis spalvomis buvo pasipuošę ir kai kurie minėjimo dalyviai.

 „Šiandien – ne tik liūdesio, bet ir vilties diena, nes mūsų visų valia vėl esame laisvi. Tai parodė visų trijų Baltijos valstybių gyventojai, susirinkę į Baltijos kelią prieš 31 metus, – sakė pirmasis tiesioginiuose rinkimuose išrinktas rajono meras, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, Saulius Grinkevičius. – Stebėdamas įvykius kaimyninėje Baltarusijoje, kuri gyvena „užsikonservavusi“ pusiau sovietinėje sistemoje, tikrai norėčiau, kad ir ši šalis taptų demokratinė, laisva, kad žmonės galėtų reikšti savo nuomonę ir jaustis pilnaverčiai savo šalies piliečiai. Tikiu Baltarusijos žmonių ryžtu ir linkiu jiems pasiekti savo tikslą.“

Šv. Jurgio parapijos klebonas – kunigas Artūras Stanevičius pakvietė susirinkusiuosius bendrai maldai. Skambėjo Lietuvos valstybės himnas ir ansamblio „Jorija“ atliekamos dainos. Po minėjimo Kėdainių krašto atstovai išlydėti prie kėdainiečių statyto kryžiaus Baltijos kelyje, Ukmergės rajone.

14 val. Didžiosios Rinkos aikštėje prasidėjo konferencija „Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Prisiminti ir suvokti“, kurią moderavo Mantas Zakarka. Konferencijoje pranešimus skaitė, su kėdainiečiais apie laisvės atradimus bei praradimus diskutavo žinomi žmonės: Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rimvydas Valatka, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė Virginija Jurėnienė, jaunosios kartos atstovė, kraštietė, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėja, istorikė Silvija Stankevičiūtė, savo kūrybą dovanojo kompozitorė, dainų atlikėja Raminta Naujanytė–Bjelle.