Trečiadienis, 19 vasario, 2025
-0.7 C
Kėdainiai
PradžiaKrašto žiniosBendruomenėseSurviliškyje paminėta išskirtinė gimtadienio sukaktis

Surviliškyje paminėta išskirtinė gimtadienio sukaktis

-

Šiandien, sausio 28-ąją, prieš 190 metų gimė ypatinga ir neeilinė asmenybė – Glitėnų kaime (Panevėžio raj.) pasaulį išvydo garsiausias Lietuvos kryždirbys Vincas Svirskis. Daug jo gyvenimo pėdsakų yra palikta ir Kėdainių rajone. Jo vardu pavadinta ir Surviliškio pagrindinė mokykla, kurioje šiandien mokyklos bendruomenė paminėjo žymiojo kraštiečio gimtadienį.

Šventėje viešėjo etnografė R. Lukminienė (kairėje). Renginį vedė istorijos mokytoja Irena Vaitkevičienė. (V. Svirskio pagrindinės mokyklos nuotr.).

„Mokyklos mokiniai jau gerokai prieš gimtadienį pradėjo minėti V. Svirskio gimimo dieną – ta proga vaikai puošė mokyklos erdves, darė įvairius kūrybinius darbus, piešė kryžius, taip pat rašė jam laišką“, – sakė Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Irena Vaitkevičienė.

Šiandien, per pačią V. Svirskio gimimo dieną, mokykloje vyko finalinis renginys – protmūšis, kuriame klasės varžėsi dėl geriausiai istorinius faktus apie V. Svirskį žinančios klasės vardo. Žinovais tapo 8 klasė.

Prie V. Svirskio kurto ir drožto kryžiaus, stovinčio mokyklos patalpose. (V. Svirskio pagrindinės mokyklos nuotr.).

Į ugdymo įstaigą pasveikinti mokyklos bendruomenės atvyko etnografė, Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė, kuri susirinkusiesiems pasakojo surinktus prisiminimus apie garsųjį dievdirbį, padainavo jo labai mėgtą dainą.

Šventėje dalyvavo ir daugiau svečių – Surviliškio seniūnė Reda Lukošienė, rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Vilma Lukšienė.

Mokyklos bendruomenė didžiuojasi, kad turėdama šio garsiojo kryždirbio vardą, saugo ir unikalius jo kūrinius: vienas šio dievdirbio kryžius stovi lauke prie mokyklos, o kitas – įstaigos patalpose.

Be to, jau ne vienerius metus mokyklos bendruomenė, sušilus orams, vyksta į pažintinius žygius V. Svirsko takais, lankydami vietas, susijusias su šia asmenybe.

„Šiais metais, gal birželio mėnesį, keliausime į Krekenavos bažnyčią, kurioje V. Svirskis buvo pakrikštytas, taip pat aplankysime ir jo gimtinę Glitėnų kaime“, ­– teigė I. Vaitkevičienė ir pridūrė, kad su mokyklos mokiniais daug kalbama apie šią asmenybę, vaikai pažindinami ir su V. Svirskio kūriniais – mediniais kryžiais, taip pat ir su lietuviška kryždirbyste bei kryžių simbolika, kuri 2008 metais Lietuvoje įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Vytauto Didžiojo karo muziejus šia proga parengė trumpą V. Svirskio biografijos santrumpą:

Mokiniai dalyvavo protmūšyje apie V. Svirskį. (V. Svirskio pagrindinės mokyklos nuotr.).

V. Svirskis buvo vienas iš svarbiausių lietuvių kryždirbystės tradicijos nešėjų. Neturtingoje valstiečių šeimoje 1835 m. gimęs Vincas drožinėti pradėjo dar piemenaudamas. Nepaisant tokios paprastos kilmės, jis mokėjo skaityti ir rašyti, gerai kalbėjo lenkiškai, truputį rusiškai, buvo pramokęs giedoti lotyniškai. Manoma, kad išsilavinimo pagrindus įgijo Krekenavos parapinėje mokykloje. Po 1864 m., kuomet carinė valdžia uždraudė spausdintą lietuvišką žodį, V. Svirskis ne tik palaikė ryšius su knygnešiais ir lietuviškų knygų platintojais, bet ir pats platino uždraustą spaudą.

Drožyba meistrui buvo ne šiaip malonus užsiėmimas, o pragyvenimas šaltinis. Jis vaikščiodavo iš kaimo į kaimą, kurdavo, dirbdavo ir užsidirbdavo. Daugiausia gyveno ir dirbo Kauno, Kėdainių ir Panevėžio apskrityse: Surviliškio, Vandžiogalos, Krekenavos, Krakių, Truskavos, Ramygalos, Betygalos apylinkėse ir kitur. Per dešimtis metų sukūrė daugiau nei 200 ąžuolinių koplytstulpių, kryžių, keletą kamerinės skulptūros kūrinių. Iš gausaus palikimo iki mūsų dienų išliko tik pusšimtis darbų ir juos galima pamatyti Lietuvos muziejuose, keliuose miesteliuose ir kaimuose. Nors kunigai dažnai nevertindavo ir atsisakydavo šventinti darbus, pats meistras sakydavo: „noriu, kad mano kryžius būtų gražus iš visų pusių, nesvarbu, iš kurios pusės žmogus į jį bežiūrėtų.“

V. Svirskio kryžiai, atgabenti iš Surviliškio apylinkių į Karo muziejaus sodelį, XX a. 3–4 deš. | B. Buračo nuotr.

V. Svirskis stropiai laikėsi kryžiaus drožimo principų, todėl jo kūryba turi aiškius bruožus. Ąžuoliniai ryžiai dažniausiai buvo 4–5 metrų aukščio, su tame pačiame išdrožinėtais reljefais – dažniausiai šventųjų pavidalais. Kūrėjas juokaudavo, kad taip šventieji iš kryžių niekada neiškris. Kūriniams būdingas monumentalumas, raiškumas, jie gerai suderinti su kraštovaizdžiu. Savamokslio meistro darbuose yra ne tik jausmas, bet ir, jei galima taip sakyti, meno teorija: skulptūros ir architektūros dermė, baroko bruožai, pavidalų aptakumas ir šešėlių išraiškingumas.

Vincas Svirskis nugyveno ilgą gyvenimą ir mirė 1916 m., sulaukęs aštuoniasdešimt vienerių. Palaidotas Kėdainių rajone, Surviliškio miestelio kapinėse.“

Taip pat skaitykite