Praėjusio šeštadienio vakarą Nevėžio slėnyje ties Surviliškiu vyko Surviliškio miestelio šventė „Tėviške, pakviesk, ir aš sugrįšiu…“, skirta Surviliškio 520-ajam gimtadieniui. Šventę organizavo Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyrius, Surviliškio bendruomenė bei Surviliškio seniūnija.

Pasidžiaugė dvigubu jubiliejumi

„Šie metai mums ypatingi – Surviliškiui sukanka 520 metų, nuo tada, kai 1501-aisiais istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas Survilų dvaras. Nuo šių įrašų atsiradimo kildinamas ir pats Surviliškis. Šiais metais Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia mini 230-ties metų jubiliejų. Tai dviguba mūsų miestelio šventė. Mes džiaugiamės kiekvienu atėjusiu į mūsų šventę, nes juos visus mylim, kvietėme, kad mūsų krašto žmonių būtų kuo daugiau“, – šventės dieną kalbėjo Surviliškio seniūnijos seniūnė Reda Lukošienė.

Surviliškio seniūnijos seniūnė Reda Lukošienė džiaugėsi kiekvienu žmogumi, atėjusiu į šventę.

Seniūnė pasidžiaugė seniūnijos ūkininkais, kurie prisideda ne tik prie švenčių rengimo, bet ir gerinant vietos žmonių gyvenimą. Jei reikia pagalbos žiemą ar kitu metu, visada galima į juos kreiptis, ir jie visada padeda.Taip pat ji džiaugėsi, kad pamažu jaunimas vėl sugrįžta į Surviliškį. Vis daugiau žmonių iš Kėdainių ar iš kitų rajonų atsikelia gyventi į Surviliškio seniūniją. Ir kelias, einantis per Surviliškį, yra neblogas, nors kaimai, kurie šiek tiek atokiau, yra senstantys, bet tai ne vien Surviliškio problema, o visos Lietuvos.

Didžiuojasi žmonėmis

Paklausta apie kaimo žmonių kasdienybę, Surviliškio seniūnė pasakojo, kad pavieniai žmonės turi susikūrę savo verslą, užsiima automobilių remontu, padangų montavimu, medienos perdirbimu, bet pagrindas yra žemės ūkiu besiverčiantys ūkininkai. „Stengiamės sukurti gražesnę ir patrauklesnę aplinką. Stengiamės, kad Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla kuo ilgiau gyvuotų, kad jauni žmonės čia apsigyventų ir į mūsų mokyk­lą leistų savo vaikus. Juk savo mažametį vaiką žymiai patogiau leisti į vietos mokyklą, nes galima geriau jį prižiūrėti, jis bus arčiau namų ir jausis saugesnis. Apie 100 mokinių turėtų ir šį rugsėjį praverti mokyklos duris. Labai tikimės, kad dar rugpjūčio 31 d. ateis naujų mokinių ir parašys prašymą eiti į šią mokyklą.

Už pasiekimus respublikinėse ir tarptautinėse olimpiadose apdovanoti Surviliškio V. Svirskio pagrindinės mokyklos mokiniai: Karolina Linkutė, Adrija Mažikaitė, Ugnė Antanavičiūtė ir Lukas Svetikas.

Dėl pandemijos porą metų nepagerbėme gražiausiai besitvarkančių sodybų, kadangi nebuvo galima lankytis pas žmones, be to, ir rajono savivaldybė neorganizavo tokio konkurso.

Didžiuojamės, kad 2020 metais konkursą „Metų ūkis“ laimėjo ne tik mūsų seniūnijos, bet ir Surviliškio gyventojai. Tai yra Župerkų šeimos ūkis – tėvo Kęstučio, sūnų Arno ir Manto bei jo žmonos Vaivos“, – pasakojo Reda Lukošienė. Šios šeimos ūkis šventės metu buvo pagerbtas ir apdovanotas.

Apdovanoti 2020 metų konkurso ,,Metų ūkis“ nugalėtojai iš Surviliškio – Župerkų šeimos ūkis. Apdovanojimą atsiima Arnas Župerka.

Programa buvo smagi ir įvairi

Miestelio gimtadienis pradėtas švęsti jau penktadienį. Prie Surviliškio seniūnijos, ąžuolų paunksnėj, vyko vaikų popietė „Linksmadienis miesteliui“ su DokiPoki personažų (animatoriai – Ana ir Žmogus voras) programa: veidukų piešimas, balionų lankstymas, didžiulių muilo burbulų fiesta, šokiai, žaidimai, rungtys. Net ir per lietų vaikai džiaugėsi, žaidė judrius žaidimus, linksminosi.

Šeštadienio ryte Nevėžio slėnyje vyko paplūdimio tinklinio 3×3 varžybos, taip pat smiginio ir kitos rungtys. Varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti.

Šventę vainikavo fejerverkai ir laužas

Šventės metu pasirodė Akademijos kultūros centro Gudžiūnų skyriaus mišrus vokalinis ansamblis „Forte“, koncertavo atlikėjas Tonis ir atlikėja Sonata.

Šventę vedė Panevėžio rajono Liūdynės kultūros centro direktorė Karolina Raziūnienė, kuri pati ir koncertavo. Vyko šokiai po atviru dangumi, veikė šventinė prekyba, atrakcija vaikams – batutas.

Išskirtinio Surviliškio gimtadienio šventę vainikavo šventinis fejerverkas ir vėlų vakarą visus šventės dalyvius subūręs didžiulis laužas.

Sekmadienį, rugpjūčio 22 d., Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia minėjo 230-ties metų jubiliejų. Vyko šv. Roko atlaidai. Po šv. Mišių akordeonistas Romas Morkūnas surengė koncertą.

Šventės metu pasirodė Akademijos kultūros centro Gudžiūnų skyriaus mišrus vokalinis ansamblis ,,Forte“.

Krašto gamtovaizdis įspūdingas

Paklausta, koks Surviliškyje verda kultūrinis gyvenimas, Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus vadovė Nijolė Dilkienė pasakojo, kad miestelio šventę ji atsimena prieš 35-erius metus, tuomet ji vadinosi sporto ir meno švente. „Tada dar buvo kolūkių laikai, Nevėžio slėnyje buvo organizuotos stovyklos, mes labai džiaugiamės, kad turime tokį gražų slėnį, turim dar perlą – Bakainių piliakalnį. Šios atviros erdvės yra nuostabios ir sulaukia daug lankytojų bei svečių. O šiaip gyvenam įprastai – repetuojam, koncertuojam, užsiimame edukacijomis, turbūt kaip ir visi kultūros centrai ir kultūros skyriai. Turime humoro grupę „Bobų radijas“ ir liaudiškos muzikos kapelą „Liepupį“. Džiaugiamės tais kolektyvais. Dažnai jų savo žmonėms nerodom, nes atsibostume, o ši mūsų miestelio šventės dalis labiau pramoginė su svečių programa“, – teigė viena iš šventės organizatorių N. Dilkienė.

Pagerbti Surviliškiui atsidavę žmonės

Šventėje pagerbti ir apdovanoti Surviliškio V. Svirskio pagrindinės mokyklos moksleiviai, įvairių respublikinių ir tarptautinių olimpiadų nugalėtojai. Buvo pasveikinti ir daug aplodismentų susilaukė buvusi ilgametė Surviliškio seniūnė Vanda Petrauskienė ir buvęs tuometinio „Švyturio“ kolūkio pirmininkas, Surviliškio bendrovės vadovas, vėliau tapęs ūkininku, šiuo metu Baisogaloje gyvenantis Antanas Zvėgas, buvęs ūkininkas, dabar tėčio ūkį perėmęs jo sūnus.

Pagerbti Surviliškį garsinę žmonės: ilgametė Surviliškio seniūnijos seniūnė Vanda Petrauskienė ir buvęs ,,Švyturio“ kolūkio pirmininkas, Surviliškio bendrovės vadovas Antanas Zvėgas.

„Gyvendamas Surviliškyje nuo 1987 metų vadovavau tuometiniam „Švyturio“ kolūkiui. Buvo nedėkingas laikotarpis, nes prasidėjo perversmas, visi dirbo nežinodami, kas bus toliau. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, kiek buvo likę žemės, atsiėmus ūkininkams, sukūrėme Surviliškio žemės ūkio bendrovę. Tačiau ir jai po kiek metų neišsilaikius, bendrovės nariai pasiūlė skirstytis, o turimą turtą pasidalinti. Gražiai pasidalinom. Tvartai taip ir liko niekieno ir iki šiol tebestovi griuvėsiai, juk plytų niekam nereikia. 2002-aisiais, baigus gyvuoti bendrovei, įregistravau ūkininko ūkį. O sūnui Laimonui baigus tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, perdaviau ūkį jam, kuris ir šiandien sėkmingai ūkininkauja. Kitas sūnus Ramūnas gyvena Kėdainiuose, o dukra Reda dirba Surviliškio seniūne, – trumpą istoriją papasakojo A. Zvėgas. – Surviliškis nėra užkampis, čia gyventi tikrai neliūdna, puikūs žmonės. Aš buvau patenkintas tuo darbu, kurį dirbau, žadėjom ir kultūros namus statyti, bet gyvenimas pasikeitė. Šiandien gyvenu laikraščiais, žiūriu televiziją, su žmona dirbam darže, laikom vištų. Kad tik sveikatos būtų. Šiuo metu gyvenu Baisogaloje, bet dažnas svečias ir Surviliškyje.“

Panašios naujienos