Šunų keliamas pavojus jau tampa miestelėnų kasdienybe

Dėl netinkamai laikomų ar vedžiojamų šunų Kėdainiuose nesijaučia saugūs nei žmonės, nei mažesnieji jų keturkojai augintiniai. Nors šunų nasrų aukos skaičiuojamos dešimtimis, ne visi nukentėjusieji drįsta sudrausminti agresyvių šunų šeimininkus. O pastarieji ir toliau įžūliai ar dėl nežinojimo pažeidžia Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisykles.

Nesijaučia saugūs

Šį mėnesį mieste, iš privataus namo kiemo ištrūkęs mišrūnas užpuolė ir sukandžiojo pro šalį už pavadėlio kėdainietės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vedamą mažųjų dekoratyvinių šunų veislės augintinį. Nelaimė įvyko privačių namų kvartale, kuriame įsikūręs ir Kėdainių pagalbos šeimai centras su globojamais vaikais. Nukentėjusio šunelio šeimininkė pirmiausia rūpinosi gelbėti augintinį iš užpuoliko nasrų, prireikė ir veterinaro pagalbos – sužalotas šunelis buvo skubiai operuotas.

Vėliau moteris kreipėsi į policiją, kad įvykis būtų ištirtas. „Nenoriu nutylėti to, ką mums teko patirti. Ne kartą parke ar miesto gatvėse teko patirti išgąstį matant, kaip artinasi už laisvo pavadėlio ir be antsnukio vedamas ir vos nulaikomas didelis šuo, pavyzdžiui, vilkšunis. O jeigu dar ir palaidas… Aplink juk žmonės, vaikai, negalima elgtis taip neatsakingai ir likti nesudrausmintiems“, – mano moteris.

Grėsmę keliančių situacijų jau pasitaikė ir naujajame kėdainiečių traukos centre – Skongalio poilsiavietėje. „Matyti grėsmingai atrodantį šunį be antsnukio, atsainiai pririštą prie suolo ir besiveržiantį į visas puses, kai visai šalia vaikų žaidimų aikštelėje klega būrys vaikų – nejaukus vaizdas. Deja, neišdrįsau garsiai įspėti šuns šeimininkės…“ – apgailestavo netoli naujosios poilsio zonos gyvenanti kita kėdainietė.

Savo akimis teko stebėti ir tai, kaip vaiką iki ašarų išgąsdino populiariame dviračių ir pėsčiųjų take, vedančiame nuo Skongalio poilsiavietės link viešosios bibliotekos, pirmyn atgal laigantis didelis šuo, kurio šeimininkas tvirtino, kad jo „šuo nėra niekada niekam įkandęs“. Nors kažin ar jaukiai jautėsi pasivaikščioti išėję žmonės, kuriems iš užnugario atšuoliuodavo palaidas šuo.

Užpuolimų – apstu

Tai, kad šunų keliama grėsmė reali, liudija ir statistika. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus duomenimis, praėjusiais metais mūsų rajone į medikus kreipėsi net 62 nuo šunų nukentėję žmonės. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius į medikus dėl gyvūnų sužalojimų jau kreipėsi 25 kėdainiečiai. Ir vėlgi daugiausia jų – šešiolika – nukentėjo nuo šunų.

Skyriaus vyriausiosios specialistės Lolitos Menčikovienės duomenimis, 2019 metais net 27 žmonės nukentėjo nuo šunų, kurių šeimininkų nepavyko nustatyti. Šiais metais nuo nežinomų šunų nukentėjo penki.

Kiek mažiau nukentėjusiųjų buvo nuo kačių (18 praėjusiais metais ir 9 šiemet), taip pat pernai užfiksuotas vienas žiurkės įkandimas, o šiemet vienam žmogui į ranką įkando ežys. Paskutinis pasiutligės atvejis gyvūnui mūsų rajone buvo nustatytas 2009 metais.

Vasaros pradžioje išaugusį sužalotų gyvūnų skaičių pastebi ir veterinarijos gydytojai. Pasak Kėdainiuose dirbančio veterinaro Vyto Narbuto, per savaitę jo klinikoje sulaukta 5–6 šunų, nukentėjusių nuo kitų agresyvių keturkojų.

Į pareigūnus kreipiasi ne visi

Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, kurio viena iš veiklos sričių – gyvūnų laikymo ir auginimo kontrolė, dėl netinkamo šunų vedžiojimo gauna vos vieną – du skundus per metus ir tvirtina, kad pajėgumų kontrolei vykdyti pakanka.

„2019 metais buvo surašyti 4 protokolai už netinkamą šunų vedžiojimą, 2020 metais – 2 protokolai.  Dauguma atvejų yra apsiribojama žodinėmis pastabomis ir gyventojai į jas reaguoja: šunį prisiriša, sutrumpina pavadėlį ir pan.“, – rašoma rajono mero patarėjos Jorūnės Liutkienės atsiųstame atsakyme.

Dėl netinkamai vedžiojamo šuns jo savininkas gali būti įspėtas arba nubaustas bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Kėdainių rajono policijos komisariate nuo praėjusių metų pradžios iki šių metų pirmojo pusmečio, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m.  gegužės 31 d., dėl šunų sukeltų problemų gauti ir registruoti 49 pranešimai.

„Tuo pačiu laikotarpiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.  buvo pradėtos administracinės teisenos 45 asmenims“, – informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė.

Nustačius teisės pažeidimą, gyvūno šeimininkui surašomas administracinių nusižengimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.  Baudos, priklausomai nuo nusižengimo rūšies, gali siekti nuo 30 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą jos dar didesnės. 

Tvarką nustato taisyklės

Šunų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai ir reikalavimai augintinių priežiūrai yra nustatyti Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklėse (jas galite rasti adresu http://www.kedainiai.lt/go.php/lit/img/7), kurias kuruoja Viešosios tvarkos skyrius.

Šiose taisyklėse aiškiai nurodyta, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Už šuns pabėgimą į gatvę ir jo sukeltą žalą visais atvejais yra atsakingas šuns šeimininkas.

Reikalavimas – užtikrinti, kad nekels grėsmės

Taisyklėse taip pat rekomenduojama šunis vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais tam skirtais ženklais. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.

Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Taisyklių 8.2 punktas draudžia vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.

Kur kreiptis

Tad jei žmonės nori pranešti apie pastebėtus pažeidimus, jie gali kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių savivaldybėje, kuris į pranešimus reaguoja darbo valandomis. Savivaldybės interneto svetainėje pateikiami šie telefono numeriai: 8 614 37274, 8 671 42716, (8 347) 44213, (8 347) 69526, (8 347) 69563. Po darbo valandų prašoma skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Viešosios tvarkos skyriui gali būti pateikiama bet kokia informacija, susijusi su netinkamu šunų vedžiojimu, taigi ir fotografijos ar vaizdo įrašai. Taip pat prašoma, kad gyventojai, pateikdami informaciją,  atsiųstų trumpą komentarą, kur ir kokiu laiku darytas vaizdo įrašas ar fotografuota.

Skyrius taip pat teigia suplanavęs kassavaitinius bendrojo pobūdžio patikrinimus Kėdainių rajono savivaldybėje, kurių metų bus vykdoma ir šunų tinkamos priežiūros kontrolė. „Šiuo metu pajėgumų ir įgaliojimų numatytoms skyriaus funkcijoms vykdyti pakanka“, – teigiama iš savivaldybės gautame atsakyme.

Į policijos pareigūnus galima kreiptis skubios pagalbos telefonu 112 arba atvykstant į policijos įstaigą. Abiem atvejais reikalingas asmens pasirašytas įvykio paaiškinimas, kurį iš nukentėjusio asmens priima policijos pareigūnai.

„Tam, kad tyrimas būtų atliktas kuo tiksliau ir baigtas kuo operatyviau, į policijos įstaigą kreipęsis žmogus turėtų bendradarbiauti su policijos pareigūnais, suteikdamas visą turimą informaciją apie galimą neteisėtą veiką. Tai gali būti įvairios su įvykiu susijusios nuotraukos, mačiusių įvykį asmenų kontaktai, pažymos iš gydymo įstaigos, jei teko kreiptis dėl sužalojimų ir visa kita reikšminga informacija“, – informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė J. Kazragytė.

Irmina Pryvalova