Sulčių spaudyklose sezono pabaigos dar nematyti

Vaisiai ir daržovės – vertingi ir sveikatai būtini produktai. Nemažai žmonių jų užsiaugina savame darže ar sode, o nuėmę derlių ima ruošti atsargas žiemai. Vienas iš būdų – spausti sultis. Šiemet sulčių spaudėjai sezoną pradėjo vėliau nei įprasta.

„Sultis pradėjome spausti rugsėjo 18 d., tai yra maždaug dviem savaitėmis vėliau nei ankstesniais metais. Šiuo metu daugiausia vežama rudeninių obuolių, žieminių veislių obuolių dar beveik niekas neveža. Žmonės skundžiasi, kad obuolių kai kur labai sumažėję, daug jų anksti nukrito ar tiesiog supuvo ant medžių, tad nebėra iš ko spausti sulčių. O pernai obuolių buvo dar mažiau.

Neįprasta ir tai, kad jau įsibėgėjo spalis, bet dar vežama ir nemažai kriaušių, ankstesniais metais jos baigdavosi apie rugsėjo vidurį.

Daugiausia klientų sulaukiame šeštadieniais ir sekmadieniais, o darbo dienomis dirbam gal tik dvi dienas, nėra tiek klientų, kad kasdien dirbtume. Kai prikaupiame daugiau produkcijos, tada spaudžiame“, – apie Dotnuvos sulčių spaudyklos veiklą pasakoja Laima Čižauskienė.

Šiemet didelio klientų antplūdžio nėra ir kitose sulčių spaudyklose. Pavyzdžiui, mieste Vilniaus g. esanti sulčių spaudykla „Pas Saulių“ irgi dirba ne kasdien, tiesa, sezonas čia pradėtas dar rugsėjo pradžioje.

„Kadangi obuolių derlius šiemet nekoks, tai gal tik kas antrą dieną dirbam. Kas atveža du, kas – šešis maišus vaisių ar daržovių. Sulaukiame klientų ne vien iš miesto, bet ir iš kaimų nemažai atvažiuoja.

Praktiškai žmonės vežą viską, ką tik užaugina: obuolius, kriaušes, moliūgus, pasitaiko vynuogių, šilauogių, aronijų. Būdavo net cukinijų atveža. Tai labai nustebino, nes, pavyzdžiui, moliūgų sultys turi vitaminų ir visokių maistingųjų medžiagų, o iš cukinijos… Matyt, gaila  išmesti, tai ir atveža kartu su obuoliais sultis spausti.

Daugiau žmonių dabar atveža pirktines morkas, retas kuris turi savo pačių užaugintų, bet, ką pastebėjau, iš naminių morkų sultys yra gardesnės, maistingesnės ir spalva intensyvesnė. Nežinau, kas tai lemia, galbūt tai, kad morkos būna šviežesnės, ką tik nukastos, o parduotuvėse jos gal ilgiau paguli, tampa sausesnės“, – teigia sulčių spaudimu jau bene 15 metų užsiimantis Saulius Žagoraitis.

Norisi sulčių iš savų produktų

„Nors ir parduotuvėse yra visokiausių sulčių, man yra geriau išsispausti savų, naminių, juolab, kad turiu savų vaisių ir daržovių. Namuose išsispaudžiu po stiklinę, kitą ir iškart išgeriam, bet norisi ir žiemai pasiruošti vitaminų atsargų, tad važiuoju į spaudyklą.

Nors išbandžiau įvairių miksų, labiausiai pasiteisino šios proporcijos: 70 proc. obuolių, 20 proc. morkų ir 10 proc. moliūgo. Skonis – pasakiškas. Vien obuolių sultys būna rūgštokos, ir aš negaliu tokių gerti, nes skrandis reaguoja. Ir vaikai nelabai tokias mėgsta, o sumaišytos su morkomis ir moliūgu – pats tas. Ir vitaminų yra daugiau“, – šypsosi Veronika.

Populiarūs įvairūs deriniai

 „Jaunimas labiausiai pageidauja vien obuolių arba kartu su kriaušėmis sulčių, kartais jas maišo su apelsinais, o vyresni žmonės labiau linkę miksuoti obuolių ar kriaušių sultis su morkomis, moliūgais, rečiau – su burokėliais, tokį derinį renkasi tik garbaus amžiaus žmonės.

Šiemet dar nebuvo norinčių sultis paskaninti aronijomis ar avietėmis, o pernai gaminome miksus su braškėmis. Tikrai galima tai daryti – tereikia atšildyti užšaldytas braškes ir sumaišyti su spaudžiamais obuoliais, gaunasi labai skanios sultys. Pernai tokias gaminome ne vienam klientui ir žmonės buvo patenkinti, šiemet tokių prašymų dar nepasitaikė“, – pasakojo L. Čižauskienė.

„Maždaug pusė klientų nori grynų obuolių sulčių, kiti pamaišo su kriaušėmis, moliūgais, vynuogėmis, apelsinais, šilauogėmis. Būna, kad sako, jog visai negali gerti sulčių su morkomis, kiti kaip tik nori tokių, žodžiu, žmonių skoniai skiriasi, kiekvienas atsirenka tai, kas jam tinka. Kartais žmonės teiraujasi, ko ir kiek dėti, kad skanesnės sultys būtų, tai patariame, o kiti jau žino proporcijas“, – sulčių gamybos įdomybes atskleidžia S. Žagoraitis.

Keli svarbūs faktai

Pasak sulčių spaudėjų, jei norite daugiau sulčių, obuolius reikia skinti, o ne rinkti nuo žemės.

„Dažnai žmonės stebisi, kodėl iš tokių sultingų obuolių tiek nedaug sulčių išsispaudė. Taip yra todėl, kad nuo medžių nukritę ir kurį laiką ant žemės pagulėję obuoliai tampa miltingesni, iš jų bėga tik košė, iš kurios net ir moderniausioje spaudykloje neišspausi daug sulčių.

Patys tinkamiausi sultims – rudeniniai ir žieminiai obuoliai. Iš tokių išspaudžiama daugiau sulčių ir jos būna skaidresnės. Kuo vėlyvesni obuoliai, tuo daugiau sulčių jie turės. Rūgštumas ir saldumas labiau priklauso nuo veislės. Senųjų veislių obuoliai yra rūgštesni,  o naujos veislės paprastai pasižymi saldumu“, – naudingais pastebėjimais dalijasi sulčių spaudėjai.

Konkurencija auga

Šeimyninius verslus turintys sulčių spaudėjai tvirtina, kad nors gamybos sąnaudos sparčiai didėja, o klientų kažkiek mažėja, konkurencija šiame versle vis auga. Tuo jau užsiima nemažai bendruomenių, atidaromos ir naujos spaudyklos.

„Konkurencija nėra blogai, tai verčia visus pasitempti. Aš džiaugiuosi, kad yra klientų, kurie vėl ir vėl sugrįžta. Nors šiemet sezonas, sakyčiau, yra žemiau nei vidutinis, veiklos dar neužbaigiame. Spausime sultis tol, kol bus obuolių“, – optimizmo nepraranda spaudyklos „Pas Saulių“ atstovas.

„Dėl išaugusių energijos sąnaudų šiemet 3 ir 5 litrų pakuotės kainą padidinome 20-čia centų. Daugiau nekėlėme. Konkurencija tikrai auga, bet, manau, klientai renkasi mus, nes mes ir nuplauname obuolius, ir moliūgus patys išdorojame, ir išspaudas patys utilizuojame, žmogui belieka tik atvežti produkciją ir atsiimti sultis.

Kiek tęsis sezonas sunku pasakyti, gal net ir lapkritį dar spausim, bet jei bus stiprios šalnos, sezoną užbaigsime anksčiau“, – sako Dotnuvoje sulčių spaudyklą turinti Čižauskų šeima.

Asmeninio archyvo nuotr.