Vos tik įšalas pasitraukė iš miškų, sulos mėgėjai sukruto – pats metas leisti šį vertingą gėrimą.

sula„Sula žinomas ir vaistas, ir gardus gėrimas, turintis daug naudingų žmogui mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, angliavandenių. Yra sakančių, kad tai gera priemonė per žiemą nusilpusiam imunitetui stiprinti ir susikaupusiems šlakams, toksinams šalinti. Vadinasi, dabar pats metas sustiprinti organizmą, tik reikia žinoti, kaip teisingai leisti suilą, kad ji medžiams nepadarytų žalos“, – sakė Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida.

Pasak aplinkosaugininko, valstybiniuose miškuose sulą galima leisti tik iš tų medžių, kurie bus nukirsti per artimiausius penkerius metus. Privačiuose miškuose tokių apribojimų nėra. Tačiau jeigu miško savininkas gerbia gamtą, tai jis neleis gręžti bet kokio medžio.

„Per pastaruosius kelerius metus mes nesutikome tokių, kurie neteisingai leistų sulą. Vadinasi, kraštiečiai myli gamtą ir jos turtus“, - sakė A. Čeida.

„Per pastaruosius kelerius metus mes nesutikome tokių, kurie neteisingai leistų sulą. Vadinasi, kraštiečiai myli gamtą ir jos turtus“, – sakė A. Čeida.

„Skylė sulai tekėti turi būti gręžiama grąžtu. Gręžti reikia apie 3-5 centimetrus, nes medžio vandens indai yra negiliai. Grąžtą reikia šiek tiek pakreipti į viršų, kad sula išvarvėtų. Skylė kamiene turi būti daroma maždaug metro aukštyje.

Išgręžus skylę reikia pritvirtinti nedidelį latakėlį, kuriuo sula tekės į indą. Latakėlį galima pasigaminti iš perlenktos skardos. Indas sulai turėtų būti stiklinis, ne plastikinis, nes taip geriau išsaugomas skonis ir vitaminai.

Tarp skylių turi būti ne mažesnis nei 10 centimetrų tarpas.

Sulai gręžiamas medis turi būti ne plonesnis kaip 20 centimetrų. Nebent jis po metų bus kertamas, tada gali būti ir plonesnis.

Išleidus sulą, pragręžtą skylę reikia patepti sodo tepalu arba bet kokia kita dezinfekuojančia medžiagą. Taip pat žaizdą reikia užtaisyti tos pačios medienos pleištu. Tada į augalą neįsimes puvinys ir medis dar ilgai žaliuos“, – sulos leidimo patarimus dalijo A. Čeida.

Pirmiausia pradeda tekėti klevų sula. Ją galima leisti kovo mėnesį, kai dar yra sniego ir įšalas. „Klevai yra tamsiakamieniai medžiai, todėl įšyla daug greičiau nei beržai, kurie turi baltą žievę“, – paaiškino aplinkosaugininkas. Klevų suloje yra daugiau fruktozės ir kitų medžiagų, todėl ji yra saldesnė.

Kai atšyla, pasitraukia įšalas, pradeda bėgti beržų sula. Ją galima leisti apie mėnesį. „Aukštesnėse vietose sula būna saldesnė. Žemesnėse vietose, kur daugiau drėgmės, ir sulos priteka daugiau. Tačiau ji turi mažiau vertingų medžiagų. Todėl mes pirmiausia sulą leidžiame iš beržų, kurie yra ant kalniukų. O vėlyvąją sulą, kai jau beržai sausose vietose nebeleidžia jos, leidžiame žemesnėse vietose“, – sulos leidimo paslaptis atskleidė A. Čeida.

Tiems, kas nesilaiko sulos leidimo taisyklių, numatyta atsakomybė. „Baudos nėra didelės, tačiau keliasdešimčia eurų gali paploninti pinigines. Per pastaruosius kelerius metus mes nesutikome tokių, kurie neteisingai leistų sulą. Vadinasi, kraštiečiai myli gamtą ir jos turtus“, – sakė A. Čeida.

About The Author

Related Posts

One Response

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.