Oriai jodinėjantys didikai Radvilos, miesto gatvėmis skubantys miestiečiai, įkyriai savo prekes siūlantys prekeiviai, budelis, šaižiai galandantis didžiulį kirvį, bei niekad nesibaigiantis arklių pasagų kaukšėjimas… O kur dar mūrininkų plaktukų dunksėjimas ir tiesiog akyse kylantys mūriniai namai bei bažnyčios! Visa tai – tik epizodai ir nuotrupos iš auksiniu vadinamo Kėdainių miesto gyvavimo laikotarpio.
Europietiškas, modernus, vakarietiškas – toks buvo miestas nuo 1590 metų iki 1655-ųjų. Tuomet į šalį įsiveržė rusų ir švedų kariuomenės ir įsisiūbavusį klestėjimą nutraukė. Tačiau vos per keliasdešimt dešimtmečių miestas išgyveno didžiausią savo pakilimą. Ne veltui istorikai šį laikotarpį vadinama Kėdainių aukso amžiumi.
Tačiau šis didingiausias miesto laikotarpis paskendęs ūkanose ir miglose – kaip tuo metu gyveno miestiečiai tikslių istorinių žinių gana mažai…
Kodėl iš tikrųjų įgriuvo Radvilų dvaro grindys po Kėdainių sutarties 1655 metais pasirašymo?Ar iš tiesų egzistuoja požeminiai Kėdainiai su tunelių grandinėmis, jungiančiomis abi Nevėžio kranto puses? Kodėl į Kėdainius masiškai pradėjo kraustytis žydai, škotai, vokiečiai, rusėnai, lenkai? Kuo ypatingas buvo Kėdainių budelis, kurį net Vilnius norėdavęs pasiskolinti? Į šiuos klausimus istoriniais faktais pagrįstų atsakymų gal ir nerasime, bet…
Pagalbos kreipiamės į tave, kėdainieti!
Žinių spragas reikia užpildyti, tad kviečiame visus miestiečius ir kraštiečius fantazuoti, kurti įvairius pramanus, pūsti miglą ir burbulus, reikšti savo fantazijas, laisvai lieti mintis apie tai, kokie Kėdainiai buvo pergyvendami aukso amžių, kas čia dėjosi, kuo gyveno, kokios aistros virė ne tik tarp paprastų žmonių, bet ir tarp didikų.
„Fantazuokite į sveikatą, viskas bus tiesa. Už melus ir fantazijas prie gėdos stulpo nerišime, tačiau premijuosime ir apdovanosime. Patys geriausi melagiai gaus vertingų prizų“, – sakė idėjos iniciatorius, režisierius Feliksas Paulauskas.
Įsitraukti į fantazijų pasaulį kėdainiečiai kviečiami ne veltui – Kėdainių krašto muziejus Lietuvos kultūros tarybai pateikė projektą, kuriam gavus finansavimą, rugpjūčio pradžioje miesto šventės metu vyktų išskirtinis, kunigaikščiams Radviloms skirtas RADVILIADOS festivalis. Be numatomų daugybės išskirtinių renginių, tokių kaip agurkų mūšio tarp žemaičių ir lietuvių (mūšio vieta taptų Nevėžio upės krantai, o ginklai – tikrų tikriausi agurkai), meninės instaliacijos „Aukso amžiaus sapnas“ pristatymo, šokių, senųjų amatų demonstravimo, keptos kiaulės (o gal net viso jaučio ar šerno) bei Radvilų laikų patiekalų degustacijų, bus pristatomos ir kėdainiečių sugalvotos fantazijos apie tuo metu vykusius stebuklus.
„Šventę galime kurti kartu – jei ne didikų Radvilų valia ir to meto įvairių tautų bei konfesijų miesto gyventojų įnašas, mes, kėdainiečiai, gyventume visiškai kitokiame mieste“, – sakė vienas festivalio organizatorių, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Jis kartu su režisieriumi F. Paulausku visus kėdainiečius savo melus ir fantazijas kviečia siųsti, nešti laiškus ar skambinti mums, „Kėdainių mugės“ redakcijos kolektyvui. Mes, savo ruožtu, pasižadame Jūsų fantazijas atspausdinti, o tris geriausius fantazuotojus ir apdovanoti!
Būkite aktyvūs ir žaismingi!
„Kėdainių mugės“ redakcija įsikūrusi Radvilų gatvėje 11, Kėdainiai. El. paštas: kedainiumuge@gmail.com, telefonas 8 347 52277.
