Suklydus vienam – pasekmes jaučia daugelis: ką būtina žinoti važiuojant remontuojamais kelių

("Via Lietuva" nuotr.)

Savaitgaliais eismo intensyvumas Lietuvos keliuose stipriai išauga, ypač magistraliniuose keliuose ir prie didžiųjų miestų, didėja spūsčių bei eismo įvykių rizika. Dalies nelaimių būtų galima išvengti vairuotojams atsakingiau laikantis Kelių eismo taisyklių.

Ypatingo vairuotojų budrumo šiuo metu reikia automagistralių ir magistralinių kelių remonto zonose, kur vyksta rekordinės apimties atnaujinimo darbai.

„Šie metai Lietuvos keliuose yra išskirtiniai dėl darbų masto. Vienu metu vykdomi dešimčių kilometrų ilgio automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimo projektai, todėl eismo ribojimų išvengti neįmanoma. Deja, fiksuojami eismo įvykiai ir remonto zonose.

Dar kartą raginame vairuotojus būti atidžius, laikytis nustatytų greičio ribojimų, vengti staigių manevrų ir saugoti vieni kitus – tiek eismo dalyvius, tiek kelio remonto darbus atliekančius darbininkus. Kelyje svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas“, – pabrėžia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Svarbiausios saugaus vairavimo taisyklės remonto zonose

Šiais metais remontuojama apie 100 kilometrų svarbiausių šalies kelių ruožų, vairuotojai susiduria su laikinais eismo ribojimais, susiaurėjusiomis važiuojamosiomis kelio dalimis ar mažesniu leistinu greičiu.

Tokio masto automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimo darbai daugeliui Lietuvos vairuotojų yra neįprasti, tačiau tai yra svarbi investicija į saugesnę ir patogesnę susisiekimo infrastruktūrą. Dalis šiuo metu remontuojamų ruožų bus baigti dar šiemet, o likę – kitąmet.

Įmonė primena, kad važiuojant tvarkomų kelių ruožais būtina:

  • – Laikytis nustatytų greičio ribojimų;
  • – Išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės;
  • – Vengti staigaus stabdymo ir rizikingų lenkimo manevrų;
  • – Atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir kelio ženklinimą;
  • – Laiku persirikiuoti į nurodytą eismo juostą;
  • – Nesinaudoti telefonu ir kitais dėmesį blaškančiais įrenginiais vairuojant;
  • – Būti pasiruošus galimoms spūstims ir ilgesniam kelionės laikui.

Ypatingą dėmesį vairuotojai turėtų skirti vietoms, kur eismas nukreipiamas laikinomis trajektorijomis, susiaurinamos eismo juostos ar priešpriešiniai srautai atskiriami specialiomis saugos priemonėmis.

Kodėl ribojimai galioja net ir nematant darbuotojų?

Pasak kelininkų, viena dažniausių vairuotojų abejonių kyla tuomet, kai remonto ruože nematyti aktyviai dirbančių darbuotojų, tačiau eismo ribojimai jau taikomi.

Vis tik kelio remonto darbai yra kompleksinis procesas, todėl eismo organizavimo pakeitimai įrengiami anksčiau nei prasideda pagrindiniai remonto darbai.

Geltonųjų linijų nubraižymas yra tik vienas iš pasirengimo etapų. Po jo vyksta požeminių komunikacijų žymėjimas, montuojami laikini ir stacionarūs kelio ženklai, demontuojami atitvarai, įrengiamos persirikiavimo vietos, montuojami priešpriešinius srautus atskiriantys betoniniai blokai ir kitos eismo saugumo priemonės.

Tik visiškai įgyvendinus laikinąją eismo organizavimo schemą pradedami pagrindiniai remonto darbai. Be to, dalis darbų yra jautrūs oro sąlygoms, lietingomis dienomis jų vykdymas gali būti ribojamas arba laikinai sustabdomas.

Šiemet atnaujinami itin ilgi, 10, 15, 20 ar net beveik 40 kilometrų automagistralių ruožai, pasiruošimas darbams užtrunka ilgiau nei įprastai.

Gyventojai supranta remonto darbų būtinybę

Atliktos reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų (55 proc.) magistralėse ir automagistralėse vykdomus remonto darbus bei su jais susijusius eismo ribojimus vertina teigiamai, o 49 proc. respondentų teigia ramiai priimantys laikinus nepatogumus, nes supranta, kad kelių remontas yra būtinas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad vairuotojus labiausiai erzina spūstys ir, jų nuomone, per ilgai trunkantys ribojimai tuomet, kai darbai vizualiai nevyksta. Šiuos aspektus nurodė po 41 proc. respondentų.

Bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausa atlikta šių metų gegužės mėn., jos metu apklausta 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 74 metų.