Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta itin didelės apimties baudžiamoji byla dėl sukčiavimų telefonu – nuosprendis paskelbtas 34 kaltinamiesiems. Jiems skirtos įvairios bausmės – nuo laisvės atėmimo iki įmokų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Teismas teigia, kad didesnės apimties bylos teismo istorijoje nėra buvę.
Byloje 34 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, bylą sudaro 120 tomų, o jos nagrinėjimo metu įvyko net 150 teismo posėdžių. Vien kaltinimo aktas sudarė 724 lapus. Bylos nagrinėjimo procese keturi kaltinamieji mirė.
„Didelis nusikalstamų veikų, kaltinamųjų skaičius lėmė tai, kad buvo itin sudėtinga organizuoti teismo procesą“, – rašoma teismo pranešime.
34 kaltinamieji ketvirtadienį nuteisti už įvairius nusikaltimus: sukčiavimą organizuotoje grupėje, neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, neteisėtą disponavimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis arba jų duomenimis, neteisėtą mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimą ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą.
Teismas nustatė, kad nuo 2012 metų birželio iki tų pačių metų lapkričio mėnesio kaltinamieji skambindavo žmonėms į stacionarius fiksuoto ryšio telefonus ir įvairiais būdais bandydavo išvilioti jų pinigus.
Kaltinamieji prisistatydavo banko, policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, prokuratūros ar ligoninės darbuotojais.
Dažniausiai skambinusieji bandydavo įtikinti aukas, kad per jų sąskaitas „plaunami“ pinigai, todėl norint užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams, būtina padiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir kodus.
Organizuotą grupę Alytaus pataisos namuose subūrė ir ją koordinavo laisvės atėmimo bausmę atlikinėję Remigijus Krasnickas, Artūras Pilipavičius ir Erikas Vertelis. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs byloje esančius įrodymus. Jie pataisos namuose parduodavo narkotikus.
Pataisos namuose kalėję kaltinamieji vartojo narkotikus, todėl pritrūkę pinigų sumanė sukčiauti.
Vieni jų buvo vykdytojai – skambindavo į fiksuoto ryšio telefonus, kiti internetu iš nukentėjusiųjų sąskaitos pinigus pervesdavo laisvėje buvusiems padėjėjams. Šie iš savo sąskaitų paėmę nukentėjusiesiems priklausančius pinigus išgrynindavo.
Ši didelės apimties byla žymėjo telefoninio ryšio blokavimo pradžią Lietuvos įkalinimo įstaigose (2012 m.). Viena vertus, pareigūnai siekė nustatyti organizuotos grupės organizatorius, ką jiems pavyko padaryti, kita vertus, teismo vertinimu, telefonų pokalbių kiekis ir jų trukmė buvo aiškiai per didelė.
Ši baudžiamoji byla ilgai tirta ir nagrinėta teisme.
Prie didelės bylos trukmės prisidėjo tai, kad kaltinimai buvo pareikšti 38 kaltinamiesiems, iš kurių bylos nagrinėjimo metu 4 mirė ir procesai jiems buvo nutraukti. Kaltinimą sudarė 3 tomai – 724 lapai.
Be 34 nukentėjusiųjų, byloje buvo labai daug liudytojų, kuriuos teismas privalėjo apklausti teisiamojo posėdžio metu. Itin gausus telefono pokalbių kiekis, kurie privalėjo būti išklausyti teisminio nagrinėjimo metu, paskirta fonoskopinė teismo ekspertizė. Byla su pertraukomis buvo nagrinėjama ir per COVID 19 pandemiją.
Dėl bylos apimties ir specifikos byla nagrinėta Šiaulių apylinkės teisme, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato posėdžių salėje.
Tvarką byloje palaikė ne tik policijos, bet ir viešojo saugumo pareigūnai. Procesą trikdė kaltinamųjų abstinencijos būklės, vaistų dėl lėtinių ligų skyrimo ypatumai, gabenant iš vienos įkalinimo vietos į kitą.
Bylos nagrinėjimas dažnai vyko mišriu būdu – ne tik su Lietuvos, bet ir kitų valstybių įkalinimo įstaigomis (Italijos, Ispanijos, Prancūzijos).
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji pasislėpdavo nuo teismo, išvykdavo į užsienį. Dėl to buvo būtina daryti byloje pertraukas, skelbti kaltinamųjų paieškas, išduoti Europos arešto ir Europos tyrimo orderius.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
