Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKVC) atlikus „Facebook“ platformoje platinamų reklamų analizę, buvo nustatyta mažiausiai 170 apgaulingų reklamų, kuriomis siekiama išvilioti Lietuvos gyventojų asmens duomenis.
Nors problema aiški, anot advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) partnerės, Mažmeninės ir didmeninės prekybos pramonės grupės vadovės Indrės Barauskienės, pažaboti tokias reklamas pagal dabartinę teisinę bazę yra sudėtinga, o gauti realią pagalbą – brangu.
Tokiose sukčiavimo schemose yra manipuliuojama ne tik visuomenei itin jautriomis temomis, bet ir žinomų specialistų atvaizdais.
Kaip rašoma NKVC pranešime spaudai, pirmieji tokio internetinio sukčiavimo operacijos atvejai buvo užfiksuoti dar 2022 m. gruodį, bet didžiausias aktyvumas stebimas būtent nuo šių metų birželio. Per šį laikotarpį sukurtos net 109 apgaulingos reklamos, o vien per liepos mėnesio pirmąją savaitę – 22.
Gintis tenka patiems
Žinomų ekspertų atvaizdai naudojami tam, kad sukčių reklamuojami ir tariamai nuo įvairių problemų žmones gelbstintys produktai atrodytų patikimesni. Tačiau jei reklamoje nėra paminėtas jokios įmonės pavadinimas ar parodytas prekių ženklas – asmeniui gali tekti gintis pačiam. Ir nors neretai įmonės prisideda prie savo darbuotojų gerovės ir gelbsti finansiškai, mat visas procesas išties gali atsieiti brangiai, realiai asmuo tokioje situacijoje lieka visiškai vienas.
Taip yra dėl to, kad tik pats asmuo turi teisę į savo atvaizdą, vardą ir pavardę. Ką šiuo metu gali padaryti žmogus? Yra kelios opcijos. Pirmiausia, teikti didžiosioms technologijų milžinėms pretenzijas ir reikalauti pašalinti tokias reklamas, bet tai praktiškai niekada neduoda tokio rezultato, kokio asmuo tikisi. Reikia nepamiršti, kad tai – mokamos reklamos, už kurias, šiuo atveju „Facebook“, „Instagram“ ir kiti gauna pinigus, o tai dar labiau apsunkina procesus. Taip, socialinių medijų bendrovės diegia įvairius dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, kad būtų paprasčiau įvertinti tokius dalykus, tačiau praktikoje matyti, kad ši sistema neveikia.
Antra opcija – kreiptis su pretenzija į pažeidėją ir reikalauti pašalinti turinį bei atitinkamai kompensuoti nuostolius, įskaitant neturtinę žalą. Čia irgi problematiška vien todėl, kad pažeidėją reikia identifikuoti, o tai ne visuomet lengva. Net jei tai ir pavyksta padaryti, neretai jie nėra iš Lietuvos, kas apsunkina visą procesą, nes jiems atsisakius tenkinti pretenzijos reikalavimus vienintelis kelias yra teismas.
Tiesa, turime ir teigiamai nuteikiančių precedentų, kai savo teises dėl reklamos Lietuvoje gynęs aktorius Clintas Eastwoodas kreipėsi į teismus JAV ir ten prisiteisė virš 5 milijonų žalos kompensaciją. Jos išieškojimas Lietuvoje – jau visai atskiras procesas, kuris tiek neįkvepia savo rezultatais.
Reikia institucijų reakcijos
Tam, kad būtų galima bent po truputį pradėti spręsti šią problemą, pirmiausia reikia didesnio institucijų dėmesio. Šiandien jau daugelis reguliuojančių institucijų turi teisę, buitiškai kalbant, blokuoti svetaines, kuriose yra skelbiamas teisės aktus pažeidžiantis turinys. Tokią teisę turi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri gali duoti privalomus nurodymus internetinės prieigos teikėjui pašalinti informaciją, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, ir panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją. Tačiau tokia teise nėra naudojamasi aktyviai – šiandien Tarnybos nutarimu blokuojama prieiga vos prie 9 svetainių.
Taigi, trečia gynybos priemonė yra kreipimasis į Tarnybą, kad ši galėtų blokuoti minėtas svetaines.
Sistemą reikia modernizuoti
Besikeičiančioje visuomenėje sparčiai turi keistis ir teisinė bazė. Lietuvoje mes vis dar remiamės teisiniu reguliavimu, priimtu 2001 m., kuris seniai nebeatitinka šių dienų realijų. Ginti asmens pažeistas teises pagal šį įstatymą, kuris buvo priimtas dar prieš didžiąją technologijų plėtrą, kuomet dar nė nebuvo kalbos apie DI – tikrai sudėtinga.
Todėl, matyt, reikia galvoti ir apie įstatymo leidėjo didesnį dėmesį šiai problemai. Šiandien tiesiog būtina ieškoti sprendimų, kurie suteiktų daugiau greitesnių techninių galimybių institucijoms įsijungti į procesą ir efektyviai šalinti informaciją, kurią net NKVC traktuoja kaip kenkėjišką.
Pranešimas žiniasklaidai
