Sugrįžusi iš emigracijos kėdainietė įkūrė savo verslą

36-erių kėdainietė buhalterė Martina Petraitienė, grįžusi iš emigracijos, pakeitė kryptį bei įgyvendino savo vaikystės svajonę – išmoko naujo amato ir pradėjo verslą grožio paslaugų srityje. Per ketverius naujos veiklos metus Martinai teko išgyventi karantiną. Jauna verslininkė sako, kad karas Ukrainoje taip pat turi įtakos ir grožio paslaugų sferai.

„Šį darbą dirbu jau penkti metai. Ne iš karto po mokyklos baigimo tapau kosmetike. Studijavau buhalterinę apskaitą, po studijų teko dirbti pagal specialybę. Vėliau taip susiklostė, kad su vyru išvykome į Norvegiją“, – sako moteris.

– Jei ne paslaptis, kodėl sugrįžote iš Norvegijos, kur dirbote ir gerai uždirbote?

– Niekada su vyru ir neturėjome plano ten likti. Planas buvo išvažiuoti tik metams, užsidirbti savam būstui ir grįžti. Tačiau užtrukome ilgiau. Dirbau paprastus darbus, o noras kurti grožį ten tik stiprėjo.

– Kodėl ryžotės keisti profesiją?

– Po dvylikos klasių labai sunku apsispręsti, ko tu nori. Stojo viena draugė į buhalteriją, ir aš kartu. Juk dviese linksmiau. Tačiau įgyti buhalterijos pagrindai dabar praverčia nuosavame versle.

Grožio sritis man niekada nebuvo svetima – visą laiką to norėjosi, buvo įdomu. Kai grįžome į Lietuvą, pamačiau, kad Kėdainių profesinio rengimo centras paskelbė naują specialybę – kosmetikės. Įstojau, pasimokiau du metus ir tada pradėjau.

Ateiti dirbti į saloną man pasiūlė mano kirpėja Jiola. Ji žinojo, kad man patinka daryti makiažus, būdavo kartais, kad mane ir savo klientėms pasikviesdavo.

– Ar sunku buvo pradėti verslą?

– Nemažai investicijų reikėjo. Aš siūlau ne vieną paslaugą, o kelias. Tam reikia priemonių. Pati pradžia finansiškai buvo gana skausminga, labai „į minusą“.

– Kam turi nusiteikti panašia veikla norintis užsiimti jaunas verslininkas?

– Žiūrint, kaip jis pradės tą verslą: ar intensyviai save reklamuos, ar sėdės ir lauks, kol kas nors ateis. Aš reklamavausi socialiniuose tinkluose, skelbiau įvairias akcijas. Taip po truputį klientų ir susirinkau. Feisbukas, manau, yra efektyviausia vieta reklamai. Bendradarbiauju su viena marketingo agentūra.

Dalyvauju kėdainietės fotografės Irinos projektuose – prieš fotosesiją darau modeliams makiažus, o kirpėja – šukuosenas. Dalyvavimas reklaminiuose projektuose man – ir atgaiva, kūryba, ir dar viena savireklamos forma.

– Kaip jūsų verslas išgyveno pandemiją?

– Per pirmąjį karantiną porą mėnesių nedirbau. Po to, žiemą, vėl porai mėnesių mus uždarė. „Pogrindyje“ aš nedirbau. Jeigu ne dirbantis vyras, nežinau, kaip būtų reikėję išgyventi. Likau visiškai be pajamų. O valstybės mokėtos kompensacijos buvo menkos.

– Ar klientės per pandemiją nepabėgo? Nereikėjo susigrąžinti iš naujo?

– Visaip. Buvo ir tokių, kurios nebegrįžo. Kitos – labai laukė, kol pradėsiu dirbti ir į pirmas eiles rašėsi, kai tik leis mums dirbti.

– Ilgai jautėte pandemijos pasekmes verslui?

– Atrodo, kad žmonės labiau pradėjo taupyti. Ta nežinomybė išgąsdino: „Gal man nebūtina gražintis? Gal geriau pataupyti, gal bėgti reikės?“. Man ir pačiai buvo kilusi panika: kaip dabar bus, gal nebeverta investuoti į savo verslą?

– Kai į Lietuvą, o ir į Kėdainius, atvyko karo pabėgėliai iš Ukrainos, galbūt sulaukėte ir naujų klienčių?

– Buvo kelios rusakalbės moterys. Neklausiau, ar jos ukrainietės. Masiškai ne.

– Ar planuojate plėsti verslą? O gal jau užtenka to, ką siūlote savo klientėms?

– Ne, neužtenka. Dabar siūlau depiliacijas, pedikiūrą, veido priežiūros procedūras, antakių korekciją bei dažymą ir makiažą. Nors norėčiau dirbti tik su viena paslauga, kuri mane labiausiai „veža“, motyvuoja ir įkvepia, tačiau Kėdainiai – per maža rinka, vien iš to neišgyvenčiau.

– Ar nesvajojate apie savo grožio saloną?

– Apie saloną svajoju jau daug metų. Tikrai norėčiau. Bet nežinau, ar tai daryčiau Kėdainiuose – mūsų mieste jų daug. Atrodo, kad vien tik parduotuvės ir grožio salonai.

– Kada grožio meistrai atostogauja?

– Tikrai ne vasarą. Visi vasaros savaitgaliai – užimti. Būtent vasarą vyksta daugiausia švenčių – vestuvių, krikštynų, fotosesijų, įvairių kitokių renginių, kai moterys puošiasi. Makiažas – mano „arkliukas“, dėl kurio nesunku priimti klientę anksti ryte ar sekmadienį, nuvykti pas ją į namus.

Asmeninio M. Petraitienės albumo nuotraukos.