Sugrįžtantys sparnuočiai gali pernešti pavojingą paukščių gripo virusą

Pavasarinės paukščių migracijos laikotarpiu paukščių augintojai raginami daugiau dėmesio skirti naminių paukščių apsaugai, nes kyla grėsmė užsikrėsti paukščių gripu. Apie tai įspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Paukščių gripas yra greitai plintanti užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Ypač šis virusas pavojingas vandens paukščiams: antims, žąsims, gulbėms. Migruojantys paukščiai perneša užkratą ir naminiams paukščiams. Įvairiose Europos šalyse dėl šio pavojingo viruso nukentėjo daug paukštininkystės ūkių, dėl jo krito ar buvo sunaikinta šimtai tūkstančių ančių, žąsų, vištų, kalakutų.

Gana daug šios ligos protrūkių užfiksuota kaimyninėje Lenkijoje, ten pernai sunaikinta beveik 2 mln. naminių paukščių. Ligos atvejų buvo užfiksuota ir Lietuvoje.

Kėdainių rajone irgi aptikta paukščių gaišenų

VMVT Kauno departamento Kėdainių skyriaus duomenimis, pernai mūsų rajone rastos 2 negyvos gulbės (Nevėžyje ties prieplauka ir Vainotiškių tvenkinyje). Liepos mėnesį dar buvo rastas negyvas gandras ir 3 kirai. Visi kritę paukščiai buvo nuvežti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją, kurioje buvo tiriama, dėl ko jie nugaišo. Dviem kirams, aptiktiems Novočebės kaime, buvo nustatytas paukščių gripas.

Kaip teigė VMVT Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Jurgita Jagačanskė, viena negyva gulbė šiemet sausio 30-ąją buvo aptikta Nevėžyje ties Skongalio g. laidojimo namais. Ištyrus gaišeną, paukščių gripas nebuvo patvirtintas.

Kaip atpažinti paukščių gripą?

Paukščių gripu sergantys paukščiai gali turėti įvairių klinikinių požymių, kurie priklauso nuo paukščių rūšies, jų amžiaus, lyties, antrinės infekcijos, viruso potipio, aplinkos faktorių. Virusai dažniausiai pažeidžia kvėpavimo, virškinamojo trakto ar reprodukcijos organus, nervų sistemą.

Pasak veterinarijos specialistų, pavojingu virusu užsikrėtę paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvų odoje ir gleivinėse. Paukščiai spiečiasi į grupes, plunksnos būna pašiauštos, paukščiai viduriuoja, sutrinka perėjimas, sumažėja dėslumas. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 % visų ūkyje laikomų paukščių.

Įspėja būti atidžiems

Pavasarinė paukščių migracija tęsis ir balandį, tad paukščių augintojai turėtų pasirūpinti savo laikomų paukščių apsauga. Siekiant išvengti viruso patekimo į paukščių laikymo vietas, patariama:

• laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o stogas uždengtas).

• negirdyti paukščių atvirų vandens telkinių vandeniu;

• laikyti naminių paukščių pašarą ir vandenį uždarose patalpose taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių ir kitų gyvūnų;

• griežtai kontroliuoti transporto priemonių, žmonių ir įrangos patekimą į paukščių laikymo patalpas;

• nuolatos valyti ir dezinfekuoti gyvūnų laikymo vietas ir naudojamą priežiūros įrangą, laikytis higienos reikalavimų, dažnai keisti darbo rūbus ir batus;

• nepirkti paukščių iš nepatvirtintų paukščių laikytojų ir neįsileisti į paukščių laikymo patalpas paukščių su ligos požymiais;

• užtikrinti tinkamą mėšlo ir kraiko šalinimą;

• žąsis ir antis laikyti atskirai nuo vištų, kalakutų ar kitų paukščių.

„Vos tik pastebėjus paukščių gripui būdingų požymių naminių paukščių pulke, jiems ėmus gaišti arba aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį reikėtų apie tai pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui visą parą veikiančia telefono linija tel. 1879 arba privačiam veterinarijos gydytojui. Rastų gaišenų negalima liesti, mat jose viruso užkratas gali išlikti net iki 30-ies dienų“, – įspėja VMVT Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Jurgita Jagačanskė.

Prašo elgtis atsakingai

Kėdainių rajone, VMVT duomenimis, nėra didelių paukštininkystės ūkių, tačiau nemažai gyventojų laiko po kelis ar keliasdešimt paukščių. Deja, ne visi augintojai yra užregistravę laikomus paukščius, o tai reikia padaryti.

Jei augintojai randa nugaišusių paukščių, gaišenų negalima užkasti. Reikia sulaukti VMVT nurodymų, inspektoriai informuos apie reikiamus atlikti veiksmus. Atvykę jie paims gaišenų mėginius paukščių gripo tyrimams atlikti bei suteiks reikiamą informaciją, atsakys į iškilusius klausimus.

Patvirtinus užsikrėtimą laikymo vietoje, VMVT organizuos saugų paukščių nugaišinimą, bus atlikta tinkama dezinfekcija bei nurodyti tolimesni veiksmai.

Įprastai, esant paukščių gripo protrūkiui paukščių ūkyje, yra nustatomos apsaugos ir stebėsenos zonos, stabdoma ūkio veikla, draudžiama išvežti paukščius ar jų produkciją.

Gyventojai turėtų žinoti, kad paukščių gripo virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant rūbų, apavo ar transporto priemonių, todėl, įtarus ligą, privalu nesilankyti pas kaimyną, kuris laiko paukščius. Netoli paukščių fermų gyvenantys žmonės ir jų šeimų nariai taip pat privalo vengti kontaktų su augintojais, kurių paukščiai užsikrėtę ar įtariami sergant paukščių gripu.

Už biologinės saugos reikalavimų nesilaikymą numatyta atsakomybė.

Titulinė nuotrauka: Šią žiemą Nevėžyje rastos dvi negyvos gulbės, tačiau joms, skirtingai nei pernai Novočebės kaime rastiems negyviems kirams, paukščių gripas nenustatytas.