Baigiasi vasara, kartu su į mokyklas grįžtančiais vaikučiais šalies miestų gatves užvaldo eismo chaosas. Vasarą pailsėję ir trumpam pamiršę kasdienes bėdas vairuotojai vėl dus spūstyse, nervingai žvelgdami į laikrodžius desperatiškai bandys save įtikinti, jog nepavėluos į mokyklą nuvežti savo atžalų, o patys laiku spės į darbą. Deja, šioms viltims išsipildyti neretai sutrukdys nesibaigiantys kelių remonto darbai, smulkios avarijos, gebančios sukelti milžiniškas spūstis, kurios tampa neatsiejamu auksinio rugsėjo atributu.
Štai šiame kontekste verta prisiminti ir Kėdainiuose rekonstruojamos A. Kanapinsko gatvės gyventojus. Tiksliau tuos nelaimėlius, kurie dėl tebevykstančių remonto darbų pasipiktinimą bei sielvartą liejo vieno rajono laikraščių publikacijoje.
Galiu jus tik nuliūdinti. Taip, eismo sąlygos nebaigtoje tvarkyti jūsų gatvėje nuo šiol bus dar blogesnės. Tėvams pradėjus vežioti vaikus į mokyklas čia susidarys grūstys, prasilenkti bus dar sunkiau, nei iki šiol, vairuotojai vėluos, bus nepatogu ir nemiela. O pradėjus lieti kelio dangą laukia kitos blogybės – orą užnuodys siaubingai dvokūs garai, kuriais alsuos asfalto klojimo mašinos, važinės ir dangą lygins sunkiasvoriai volai, drebės žemė, o pati gatvė bus užtverta… Tai gal nieko nelaukdami pradėkite piktintis avansu, gerbiamieji? Juk ši diena, armagedonas A. Kanapinsko gatvėje, nenumaldomai artėja.
Šioje istorijoje mane kiek stebina besipiktinančių žmonių mąstymo ypatumai. Taip, suprantu, jog kelio remontas, ypač trunkantis ilgiau, nei norėtųsi, niekam džiaugsmo nekelia. Tačiau būtina suvokti, jog tai laikini nepatogumai, kuriuos tiesiog reikia kaip nors iškęsti. Juk po viso to galėsite džiaugtis gatve su nepriekaištinga asfalto danga ir žiedine sankryža, kuri gal kiek siauroka, tačiau priversianti vairuotojus sumažinti greitį ir važiuoti saugiai.
Kėdainiai keičiasi! Tačiau tai nenori suvokti praėjusiuose vietos savivaldos rinkimuose fiasko patyrę, bet revanšistinėmis nuotaikomis vis dar gyvenantys politikai. Ypač viena brandaus amžiaus moteris, kuri naudodama įtaką atstovaujamos verslo grupės kontroliuojamam leidiniui iš esmės prisideda prie neigiamo informacinio lauko formavimo.
Na o tiems, kuriems įsitikinimai, vidinės nuostatos ar tiesiog charakterio savybės vis tiek neleidžia mąstyti progresyviai, siūlyčiau apsilankyti Kaune. Geriausia išvyką į netoliese esantį antrąjį šalies miestą suplanuoti ankstyvą darbo dienos rytą, kad galėtumėt patirti neišdildomų potyrių vairuojant rytinio piko metu ir savo akimis išvysti, kaip visa tai sąlygoja nesibaigiantys gatvių remonto darbai. Tuomet pamatysite, kaip apie 6 – 7 kilometrų atstumui įveikti tenka sugaišti 40 minučių, o kartais ir daugiau.
Gal po šio pasivažinėjimo grįžę į A. Kanapinsko gatvę suvoksite, jog Kėdainiuose gyventi bei vairuoti yra be galo miela, o laikinus nepatogumus sukėlę kelio remonto darbai iki vėlyvo rudens neišvengiamai vis vien pasibaigs.
Žinote, kas šioje situacijoje keisčiausia? Ogi kai kurių, tikiuosi, mažos Kėdainių gyventojų dalies polinkis į vykstančias permainas žvelgti per pagiežos, nuolatinio bambėjimo prizmę. Net ir matant akivaizdžius, nors ir nedidelius proveržius, stengtis ieškoti priekabių. Ar apakintiems revanšizmo idėjų, negalint susitaikyti su patirtu pralaimėjimu, stengtis bet kokia kaina formuoti nuomonę, akcentuojant vien tik blogybes.
Gyvenu Kaune, mieste, kuris po ilgus metus trukusios stangacijos šiuo metu išgyvena tikrą proveržį. Viskas prasidėjo, kai vietos savivaldos rinkimuose kauniečiai pasitikėjimą išreiškė Visvaldui Matijošaičiui per bortą mesdami jau pabodusius konservatorius. Pamenu, pradžioje buvo itin negražių žaidimų, juodojo „pijaro“ elementų, o už viso to aiškiai matėsi stovint su pralaimėjimu susitaikyti negalintys politiniai veikėjai. Tačiau visas šis informacinis fonas netrukus išsikvėpė. Tai įvyko, kai mieste prasidėjo tikrieji darbai – prakeiksmu tapusių duobėtų gatvių remontas, parkų bei skverų rekonstrukcija, o Laisvės alėja ilgam virto statybų aikštele. Ne tik gyventojai, bet ir politiniai oponentai suvokė, jog kritikuoti tai, kas nors ir sukelia laikinus nepatogumus, tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą kuria didelę pridėtinę vertę, yra tiesiog kvaila.
Bet grįžkime į A. Kanapinsko gatvę, dar kartą apžvelkime lokalias jos bėdas. Tikiu, jog šioje gatvėje gyvenančių potencialių bambeklių ir nuolat bei dėl visko besipiktinančių žmonių esama ne tiek jau daug. Manau, jog daugelis gyventojų puikiai suvokia laikinų nesklandumų neišvengiamumą ir tiesiog su tuo susitaiko.
Ko gero, tai suvokia ir praėjusiuose vietos savivaldos rinkimuose fiasko patyrę, bet revanšistinėmis nuotaikomis vis dar gyvenantys politikai. Ypač viena brandaus amžiaus moteris, kuri naudodama įtaką atstovaujamos verslo grupės kontroliuojamam leidiniui iš esmės prisideda prie neigiamo informacinio lauko formavimo. Tuomet aikštėn iškeliami tariami, o gal ir pramanyti bambekliai, pavieniai pikti ir viskuo nepatenkinti piliečiai bei jiems suteikiama tribūna. O įvaizdžiui, kad tai yra tikrų tikriausias Kėdainių „Vox populi“ sustiprinti, tarsi pabrėžiant menamą lokalios problemos globalumą pasitelkiamas tos pačios moters suburto visuomeninio judėjimo „veidu“ tapęs miesto valdininkas. Tad smagūs procesai artėjančių rinkimų fone vyksta Radvilų mieste, ypač, kai į juos pažvelgi iš kartą jau pralaimėtų rinkimų ir politinio revanšizmo perspektyvos.
